Tecio Pjuties padekos

Padėkos metas

Padėkos metas. Kad taip išmokus viską priimti, kaip avietę iš Tėčio rankos…     Vilma Sabutienė Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės! https://liuteronuzinios.blogspot.lt/

Thunderstorm_-_NOAA

Eilėraštis iš vaikystės (Suvadino senis Vėjas…)

Kai per Naujuosius aprašiau savo Advento įspūdžius – kaip reikėjo eilėraštį mintinai išmokti, – pasiguodžiau, kad ne kažką atsimenu iš gausybės vaikystėje mokėtų ir mielai deklamuotų, ypač kaime pas Močiutę. Sakiau, kad mokėjau tokį apie Vėją su Vėjyčiais, tačiau pamenu tik fragmentą, nors nuotaika labai gyva. Ir štai neseniai parašė žmogus, kad irgi ieško pilnos versijos, […]

galybe

Tėvo diena. Pradėjau skaityti fantastikos knygą

Kaip sako mano draugė Monika, taip norisi įsiminti kai kurias (daug) mintis, kad nors išsitatuiruok (nei ji, nei aš neturime tatuiruočių, ne). Tai jau ir įsibėgėjau su citatom po namus. Pvz.: Jei jis ne itin tepažinojo savo žmoną, tai dėl to kaltas mūsų visų neišgydomas įprotis spręsti pagal savo jausmus. Mes laikome ėriuką švelniu, nes […]

ieskojau Alacho

Ar skaitėte? Lina rekomenduoja

Tik ką perskaičiau, labai patiko, tai dalinuosi įspūdžiais su jumis apie Nabeel Qureshi knygą Ieškojau Alacho, suradau Jėzų. Buvęs pamaldus musulmonas pasakoja apie savo įspūdingą kelionę iš islamo į krikščionybę. Pasakojimas labai nuoširdus, atviras, bet ne nuogas. Nabylas užaugintas pamaldžioje musulmonų achmadų šeimoje, jaučia didelį Tiesos ilgesį, o turėdamas labai imlų ir gyvą protą, tos […]

vasara 100

100 dienų iki vasaros

Ar Jums irgi būna, kad atrodo, jog po 100 dienų viskas turėtų/galėtų būti žymiai labiau? Tokia svajonė-planas-pasiryžimas-viltis? Jei į google pradedi vesti 100 days until summer, tuoj siūlo challenge – kaip tik tą pasiryžimą, iššūkį. Populiariausia – svoris, sportas, cukraus atsisakymas. Taigi, nuo šiandien iki vasaros – 100 dienų! O kaip buvo PRIEŠ 100 dienų? […]

upe

Grįžinėjant iš žaidimų aikštelės (geri ar blogi žmonės?)

Kasdieniame sukimesi mintys (tos, kur pačios sau) tarsi susikaupia galvoje ir prašosi išimamos, nes pradeda į tarpus užsikrauti ir blykčioja kažkur prieš akis. Kažkaip taip. Atklysta vaikštant, stebint(is), besitvarkant. Nei aš jų rūšiuosiu, nei gludinsiu. Išimsiu, ir tiek Tai pagalvojau šiandien grįždama, kad ir kaip ten būtų su vaiko prigimtiniu gerumu (tabula rasa – bet […]