Verk, verk, širdie|Iš „Yra Mergelė man brangi“

Atgailos giesmė iš 17 a., įkvėpta žymaus Evangelijos įvykio. Iš giesmių knygos YRA MERGELĖ MAN BRANGI (2021).

Vienas iš fariziejų prašė Jį valgyti su juo. Įėjęs į fariziejaus namus, Jis atsisėdo prie stalo. Štai moteriškė, kuri mieste buvo nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis sėdi prie stalo fariziejaus namuose, atsinešusi alebastrinį indą kvepalų ir, atsistojusi užnugaryje prie Jo kojų, verkdama ašaromis ėmė laistyti Jo kojas ir šluostė savo galvos plaukais. Ji bučiavo Jo kojas ir tepė kvepalais.
Tai pamatęs, fariziejus, kuris buvo Jį pakvietęs, tarė sau: „Jei šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas ir kokia ta moteris, kuri paliečia Jį – kad ji yra nusidėjėlė“.
Atsigręžęs į moterį, Jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Įėjau į tavo namus. Man nedavei kojoms vandens, o šita ašaromis aplaistė mano kojas ir nušluostė savo plaukais. Nepabučiavai manęs, o šita nuo tos valandos, kai įėjau, nesiliovė bučiavusi mano kojų. Nepatepei man galvos aliejumi, o šita tepalu patepė man kojas. Todėl tau sakau: jos nuodėmės, kurių yra daug, atleistos, kaip matyti iš to, kad ji daug mylėjo. O kam maža atleista, tas mažai myli.“ Ir Jis jai tarė: „Tau atleistos nuodėmės.“ Sėdintieji su Juo prie stalo pradėjo sakyti sau: „Kas yra Tas, kuris net nuodėmes atleidžia?“ O Jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“

Lk 7,36-39.44-50 (A. Jurėno vert.)

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos,
To, kuris ateina su linksmąja žinia,
skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną,
garsindamas išganymą, sakydamas Sionui:
„Tavo Dievas viešpatauja!“
                                             Iz 52,7

 Publikuota 2018 02 21. Atnaujinta 2021 07 22.

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

2 comments on “Verk, verk, širdie|Iš „Yra Mergelė man brangi“

Parašykite komentarą