Katharina Luther

Tais laikais, kai pirma susituokdavo, o tada pamildavo (arba ne, bet čia ne tas atvejis), ir taip – iki mirtis išskirs, ji buvo kartu ir labai savo laikmečio, ir visiškai alternatyvaus gyvenimo būdo moteris. 

Katharina von Bora. Lukas Kranachas vyr., c. 1530

Šalia iškiliausio Reformacijos žmogaus Martyno Liuterio buvo jo žmona Katharina von Bora (1499 – 1552).

Tais laikais, kai pirmiau susituokdavo, o tada pamildavo (arba ne, bet čia ne tas atvejis) ir taip iki mirtis išskirs, ji buvo kartu ir labai savo laikmečio (viduramžių), ir visiškai alternatyvaus gyvenimo būdo moteris. Kilminga, bet neturtinga mamos netekusi jauna vienuolė, vėliau Reformacijos idėjų įtakoje vienuolyną palikusi (jei detaliau – su draugėmis pasprukusi silkių bačkoje), išvaizdi, muzikali ir su charakteriu, bet be turtų ir užnugario, ji tiesiog ištekėjo už Liuterio (jai 26, jam 42), nes, na, reikėjo kam nors ją vesti, jei jau sykį paliko vienuolystę. Kaip buvo pasielgęs ir jos vyras, vienuolystę paleidęs kaip ne savo pašaukimą. Kad dar glaudžiau gyventų su Dievu ir Bažnyčia. Liuteris tuokėsi, kad paliudytų savo tikėjimą ir mokymą. Vedybinį gyvenimą, remdamasis savo patirtimi, jis apibūdino kaip charakterio ugdymo mokyklą. R. Baintono knygoje „Čia aš stoviu“ skaitome:

Aišku, motinai tenka sunkiausia naštos dalis. O tėvas, kaimynų nuostabai, imasi džiaustyti vystyklus. „Tegul jie juokiasi. Dievas ir angelai šypsosi“.

Katharina pagimdė 6 vaikus. Per baisųjį 1527 m. marą užsikrėtė ir pasveiko mažasis Hansas (gal pusantrų metukų); Katharina laukėsi ir pagimdė antrąjį vaikelį – dukrelę Elisabeth, meiliai vadintą Elslein, kuri mirė, išgyvenusi 10 mėnesių; tada gimė Magdalene (Lenchen, mirusi 13 metų amžiaus), Martin, Paul ir Margaret (1534). O 1535 m. Vitenberge vėl užėjo maras, koks tai ‘lengvesnis’.

Katharinai taip pat teko patirti persileidimą. Ji globojo daug vaikų ir glaudė daugybę žmonių savo namuose – studentų, dvasininkų, akademikų, turbūt ir prašalaičių. Tie namai – dovanotas buvęs vienuolynas. Rūpestinga, mylinti, sumani, kantri, be galo darbšti šeimininkė, būdama kilminga, pirmiausia, atsiradus galimybei, įsigijo žemės. Gamino žinovų gretose vertintą alų, prižiūrėjo ūkį (sodą, daržą, tvartą su visais gyventojais ir jų likimais) ir buvo vienintelė moteris, galėdavusi dalyvauti garsiuosiuose užstalės pokalbiuose, kur po vakarienės susirinkdavę Liuterio iškalba ir išmintimi besižavintieji akademikai. Sakoma, jie mielaširdingai rekomenduodavę garsiajam daktarui primygtinai bandyti įkalbėti Ketę (vok. „grandinė“) prilaikyti liežuvį, bet šis niekada nebandęs. Tekdavę išklausyti lotyniškas replikas. Išsilavinimo ir tobulinimosi neužgniauši.

Wittenbergo „Aušrinė žvaigždė“ (dar vienas iš daugybės mylinčio vyro duotų epitetų, mat kasryt kildavusi 4 val.) buvo tikėjimo moteris, žmona, mama, savo vaikų mokytoja ir ugdytoja, namų ir ūkio adybininkė, šefė, tiekėja, pirkėja, giedotoja… 

Mirė sulaukusi 53-ejų metų, po šešerių metų nuo vyro mirties (iškalbingas faktas, kad mirus Liuteriui, paveldėtoja tapo ji, o ne vyriausias sūnus, kaip buvo įprasta).

Su kokia nuotaika pasakoju apie šią įstabią, man brangią, artimą ir nepasiekiamą moterį? Pirmiausia – su pagarbia baime, pritylintai, o tam tikras pasakojimo lengvumas tik padeda nuimti didžiulės atsakomybės įtampą. Tokia moteris!.. Džiaugiuosi prie jos portreto kopijos pastovėjusi ir mėgdama jos sekėjų feisbuko puslapį.

St. Louis, Missouri. 2013

Paauglystėje tokios didžios moterys būdavo įkvėpimo sekti šaltinis (ir aš!..). Vėliau, gyvenimui visaip vingiuojant, – slegianti nepasiekiamybė (tu niekada taip…). O dabar vėl įkvepia, mat teikia vilties. Kodėl? Nes šiandien man labai šviesiai skamba nugirstas vienas iš daugybės galimų pašaukimo atpažinimų: ar tik nebus taip, kad tavo pašaukimas šiuo metu yra ten, kur ir kam labiausiai linksti save atiduoti.

Papildyta 2019 01 29, 520-ųjų Katharinos von Bora Luther gimimo metinių proga.

Katharina Luther mirė 53 metų amžiaus. Mirties priežastis… – avarija. Miesto vartuose tragiškai susidūrus vežimams, sužeista Katharina von Bora išgyveno 3 mėn.

Iškeliavo 1552 m. gruodžio 20-ąją – tą dieną ir minima Liuteronų bažnyčios kalendoriuje.

Iš mirties patalo mus pasiekia ir gyvenimui įkvepia paskutiniai žinomi šios ypatingos tikėjimo moters žodžiai:

Taip įsitversiu į Kristų, kaip kibišas – į suknelę. 

Paskelbta 2016 10 31. Atnaujinta 2019 01 29.

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą