Negimusių ir neišgyvenusių kūdikių atminimo diena

Spalio 15-oji – laukto, bet negimusio, negyvo gimusio, neišgyvenusio, staiga murusio kūdikio atminimo diena

Jis tarė jai: „Kiek ilgai girta svirduliuosi? Išsipagiriok nuo vyno!“ Bet Ona atsakė: „Ne, mano viešpatie! Aš labai nelaiminga moteris. Nesu gėrusi nei vyno, nei kito svaigaus gėrimo. Liejau savo širdį VIEŠPAČIUI. Nepalaikyk savo tarnaitės niekam tikusia moterimi; visą tą laiką kalbėjau iš savo didelio skausmo ir kančios.“ (1 Samuelio knyga 1,14-16)

Hanna en Samuel. Marjolein Hund, 2018

Tie, kas patyrė, širdyje turi brangias Biblijos eilutes, maldas, išgyvenimus, Dievo artumo, perkeitimo patirtis. Kiekvienas, kas žino, ką reiškia ištarti „sudie“ prieš pasakant „labas”. (Taip, „labas“ dar laukia!..)

Iš nevilties gelmių šaukiuosi Tavęs, VIEŠPATIE!
VIEŠPATIE, išgirsk mano balsą!
Tegu Tavo ausys atsiveria mano maldavimui,
išgirsk jį ir būk gailestingas.
Nekantriai laukiu VIEŠPATIES pagalbos
ir Jo žodžiu pasitikiu.
Laukiu VIEŠPATIES nekantriau,
negu sargybiniai laukia aušros, negu sargybiniai aušros.
Izraelis laukia VIEŠPATIES,
nes VIEŠPATIES yra gerumas,
ir Jis turi galią atpirkti.
(Psalmė 130,1-2.5-7)

O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai,
kuris tave padarė, Izraeli:
„Nebijok, nes Aš išpirkau tave;
pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.
Kai brisi per gilius vandenis, Aš būsiu su tavimi,
ir upėse tu nepaskęsi.
Kai eisi per ugnį, nesudegsi,
ir liepsnos tavęs neprarys,
nes Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas,
Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti.
Kadangi tu man brangus,
vertingas ir mylimas,
aš atiduodu už tave kraštus
ir mainais už tavo gyvybę tautas.
Nebijok, nes Aš su tavimi!
Tavo palikuonis parvesiu iš rytų,
surinksiu tave iš vakarų.
Pasakysiu šiaurei: ‘Atiduok juos!’
ir pietums: ‘Nesulaikykit!’
Parvesk mano sūnus iš tolimų kraštų
ir mano dukteris iš žemės pakraščių,
kiekvieną, kuris vadinamas mano vardu,
kiekvieną, kurį savo garbei
Aš sukūriau, pašaukiau ir parengiau.“
(Izaijo 43,1-3a.4-7)

National-Pregnancy-and-Infant-Loss-Remembrance-Day

Ko tik krikščionis nuoširdžiai meldžia, ypač neišreikštame savo sielos ilgesyje, tampa didžiu, nepakeliamu šauksmu Dievo ausyse. Ir Dievas turi klausytis, kaip buvo su Moze: Ko tu manęs šaukiesi? (Išėjimo knyga 14,15), nors Mozė negalėjo net šnibždėti, taip didžiai jis bijojo ir drebėjo, užgulus baisiam vargui. Dėl jo širdies atodūsių ir šauksmo iš pačių jos gelmių Viešpats perskyrė ir nusausino Raudonąją jūrą, pervedė per ją Izraelio vaikus, nuskandino faraoną su visa jo kariuomene ir t.t. Štai tokius ir dar didesnius dalykus galima nuveikti, turint tikrą dvasios troškimą. Net Mozė nežinojo, kaip ar ko turėtų melsti, nenutuokė, kaip Viešpats išgelbės, bet jo verksmas ir šaukimasis kilo iš širdies. (Martynas Liuteris. Paguoda persileidimą, negyvo kūdikio gimimą ir kūdikio mirtį patyrusioms moterims, 1542)

Nors berniukas [Izaokas] gimė iš vyro ir moters, jo gimimas buvo toks, kad jis gimė iš Dievo pažado. Todėl Paulius jį vadina pažado, o ne kūno sūnumi [Gal 4,23], nes jo motina buvo nevaisinga, bet Dievo galia tapo vaisinga. Tad Šventojo Rašto nevaisingosios moterys – Marijos mergystės ir skaistumo provaizdis. (Martynas Liuteris, Velykų trečios dienos pamokslas, 1526, WA 20:353, iš heremembersthebarren.com)

Abraomo auka. Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės

Pašaukti į gyvenimą amžinai.

Dievo Sūnus taip didžiai mylėjo žmones, kad … prisiėmė ne jau susiformavusio ir gimusio žmogaus būvį, bet …, kaip visi žmonės, patyrė tai, kas išgyvenama pradėjime, nėštume ir gimime, kad žinotume, jog Kristaus išganymas galioja net žmogaus vaisiui užsimezgimo, brendimo nėštumo laikotarpiu ir gimimo metu. (Martynas ChemnitzasDvi Kristaus prigimtys, St. Louis 2007)

Kai kurių tėvų vaikams neteko gimti.

Visagali amžinasis Dieve, Tu davei, Tu ir atėmei. Paguosk tėvus, kurių viltys pavirto sielvartu. Sustiprink jų tikėjimą šiame liūdesio laike, kad jie Tavimi pasitikėtų. Mokyk juos atsiduoti Tavo beribiam gailestingumui, kad pasitikėtų, jog jų mažylis yra pakviestas į Tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, rankas, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas, dabar ir per amžius. (Pastoral Care Companion, 2007)

Viena moteris į klausimą: „Kaip gyveni?“ tą kartą atsakė taip: „… Bus gerai!..“

Viešpatie Dieve, gailestingumo ir paguodos Tėve, dėkojame už Tavo globą šiame išbandymų ir liūdesio laike. Paguosk ir nuramink tėvus savo švelnaus gailestingumo ir neišsenkamos meilės tikrumu; per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas, dabar ir per amžius. (Pastoral Care Companion, 2007)

Esame minėję ir sekmadienio pamaldose, su malda ir giesme.

 Paskelbta 2017 10 15. Atnaujinta 2022 10 15.
Viršelis: Larisa Birta / Unsplash nuotr.

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą