Tėvo diena. Pradėjau skaityti fantastikos knygą

galybe

Kaip sako mano draugė Monika, taip norisi įsiminti kai kurias (daug) mintis, kad nors išsitatuiruok (nei ji, nei aš neturime tatuiruočių, ne). Tai jau ir įsibėgėjau su citatom po namus. Pvz.:

Jei jis ne itin tepažinojo savo žmoną, tai dėl to kaltas mūsų visų neišgydomas įprotis spręsti pagal savo jausmus. Mes laikome ėriuką švelniu, nes rankomis jaučiame švelnią jo vilną; vyrai laiko moteris patraukliomis, nes jos juos traukia.

Pradėjau skaityti knygą iš fantastikos aukso fondo „Klaikioji galybė“. Tik užrašiusi iškart panorau patikinti, kad šiaip tai jokiu būdu nesu fantastikos mėgėja, bet įsikandau į liežuvį: o gal ir esu. Juk žmogus arba pamėgsti ką nors, arba ne – fantastikos ar ne fantastikos, nesvarbu.

Na, „Klaikiąją galybę“ pirkau tikrai ne dėl fantastikos, o dėl C. S. Lewiso, žinoma. Šiandien, Tėvo dieną (pirmiausia ir svarbiausia – To, kur „Tėve mūsų“), pagalvojau, kad mus augina žemiškieji tėvai (gimtieji ar įvaikinusieji), dvasiniai tėvai (laimingi, kas turi), o dar juk yra tokie „knygų tėvai“ – mylimi autoriai (paties Lewiso žodžiais tariant, iškart pasijaučia kuriuos – ir kiek mažai! – esu skaičiusi…).

Žodžiu, atsiverčiau 1 skyrių:

Pusryčių indai suplauti, virš viryklės džiūsta pašluostės, grindys iššluotos. Lovos paklotos ir kambariai sutvarkyti. Džeinė tik prieš valandėlę grįžo iš parduotuvės nupirkusi viską, ko prireiks šiandien, o tebuvo kelios minutės prieš vienuoliktą. Net jei Markas iš tiesų pareis vakarieniauti, iki pat šeštos vakaro nelabai buvo ką veikti, nebent ruošti sau priešpiečius ir arbatą.

O čia tai tikrai iš fantastikos srities, ar ne!  ;)

Ne ne, matau, kad yra ir kitų reikalų, štai:

Argi ne keista: žodis “eksperimentas“ nėra populiarus, tačiau niekam nekliūva žodis „eksperimentinis“. Negalima eksperimentuoti su vaikais, tačiau pasiūlykite mieliems vaikučiams nemokamą mokslą eksperimentinėje Nacionalinio koordinuotųjų eksperimentų instituto mokykloje – problemos kaip nebūta!

Ak, ir dar:

- Jūs mums reikalingas: patyręs, radikaliai realistinių pažiūrų sociologas, kuris nebijo atsakomybės. Beje, rašantis sociologas. – Norite, kad visa tai aprašyčiau? – Ne. Norime, kad rašydamas jūs visa tai užmaskuotumėte.

Viltingo vakaro!  :)

 

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą