Puošti laivelį per Kalėdas?

„Atplaukia laivas pilnas“ grojaraštį rasite ČIA

Viskas vienoje vietoje yra ČIA

Apie susitikimus „Atplaukia laivas pilnas“ skaitykite ČIA

Advento pradžioje Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje nuo 2016 m. vyksta pagiedojimo popietė arba giesmių vakaras “Atplaukia laivas pilnas”.

Bendra giesmė man brangi visą gyvenimą. Krikštas, gimtadienis, Kūčios, budėtuvės, laidotuvės, kapinių šventė, giminės, draugų ir kaimynų susiėjimas – su giesmėm. Kai visi kartu pagiedame įprastas, “priaugtas” giesmes, o taip pat pabandome atsiversti mums naujus, o krikščioniškame pasaulyje jau pamėgtus kūrinius: įvairių konfesijų, temų, laikmečių. Kas pačiam teikia džiaugsmą, į tą kvieti ir kitus – padedant draugams ir bičiuliams. Prisijunkite! 

2018 m.

Matosi Senelio fisharmonija prieš restauravimą (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.).

Apie laivą. Yra tokia senovinė giesmė „Es kommt ein Schiff, geladen” („There Comes A Ship A-Sailing”), kurią giedame lietuviškai: Atplaukia laivas pilnas. Tas laivas – besilaukianti Mergelė Marija; “brangiausioji našta” – Jėzus, kurio Gimimo šventės laukiame; laivo “bures vairuoja” Šventoji Dvasia (“prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos”). Taip pavadinome pirmąjė kartą, taip kasmet ir kviečiame.

Pirmąkart ruošdamasi tokiam adventiniam susibūrimui, ieškojau internete iliustracijų su laivais. Ieškau ir pamatau, kad kažkaip pasitaikė iki šiol nežinoti, jog Advento metu vyksta tiek daug gražių dalykų su laivais: ir šviesų flotilės, ir eglutes gabenančių laivų pasitikimas, ir net puošiami vietoj eglutės! Štai Graikijoje, apsižiūrėjus, kad puošti eglutes taigi besąs vokiečių (bavarų) prieš pusantro šimto metų atneštas paprotys, o mes tai juk valtis turime ir viltingai norime išplaukti į geresnius laikus, vėl prisiminta tradicija Kalėdoms puošti laivą. Ir statyti šalia arba vietoj eglutės.

english.cntv.cn nuotr.

Tuo būdu ir vaikučiai, išsilankstę iš popieriaus ar išsidrožę (nusipirkę) medines valteles, eina pas kaimynus nuo durų prie durų, prisikaupdami saldainių („lig bortų jo aukštų”).

Šyptelėjau sau skaitydama, kad gi tiek daug gėrio iš vokiečių parėję ne tik graikams, bet ir mums. Į suskliaustus tarsi laiveliai delniukus daug gėrybių pribyrėję per laiką. Kad ir Vokiečių g. Vilniuj, o ir liuteroniška tikyba, ir kavos gėrimo kultūra mūsuose – iš kur? Ievos Simonaitytės Viliuje Karaliuje skaitome, kaip „kafija jau priplikyta“, o Amerikoje šmaikštaujama, kad liuterono gyslomis kava teka (ten dar kitokių versijų būna, bet tada nevaikiška šneka gausis). Vokiečių g. (Deutsche Strasse)  šiandien visa tapusi kone ištisa kavine su daug švieselių.

Ir Advento vainikas – iš vokiečių, sukurtas liuteronų kunigo (daugiau čia).

Čikagoje, užmečiau akį, Christmas Tree Ship (būtų kaip ir „Eglutės laivu”) atplukdomos eglės laukiantiems pasipuošti miestiečiams. Vėl iš vokiečių tradicija. Paženklinta 1912 m. tragedija, laivui nuskendus Mičigano ežere.

Bet su eglutėmis didžiausias įspūdis man vis tiek yra tas, kad esą Liuteris labai prisidėjęs prie švieselių įžiebimo ant jos (yra tokia legenda).

Ir dar toks nuostabus momentas: eglutė kabinta nuo lubų, t. y. žemyn galva. Ir dabar šis būdas populiarėja. Mat gyvybės medžio šaknys – danguje, o trikampė medžio forma simbolizuoja Švenčiausiąją Trejybę. Iš Ten viskas – ir nusileidžia, ir atplaukia, ir patraukia mus aukštyn. Kaip Kryžius.

thedailymass.com nuotr.

Įdomu, kad yra net instrukcija, kaip tokiu būdu pasikabinti eglutę namie. Žr. čia.

Paskelbta 2016 11 26, atnaujinta 2018 12 03 ir 2020 12 05.