Jei žinai, kas yra skyds, šarvs ir kards aštriausias; kas yra mišknygės ir lavonmišia, ką ne šių laikų supratimu reiškia siaurikės (visai ne tą) bei kakinuos (čia nėra klaidos; ir iš kokios tai giesmės), o taip pat – n’atboti bei aurionai, kur prieveiksmis (? aure) turbo patrolintai giedant paverčiamas į vyr. g. dgs. daiktavardį („su šventaisiais kur aurionaiS jau ragausim dangaus šlovę“); jei kada teko mikliai išsisukti nuo atskriejančio grumsto, palydimo vaikpalaikiško “prūsė!”; jei sovietinėj mokykloj tykiai žinojai, kad Mažvydas ir Donelaitis – liuteronų kunigai, o Liuteris – nė joks ne revoliucionierius, tai greičiausiai esi iš jievangiel-i-kų (kirtis ant išskirtos i) – taip save linko vadinti liuteronai 
Šakniniai (su tuo irgi reikia užaugti, kad žinotum) Bet. Šiek tiek paėjėti peilio ašmenimis. Tiesoje su meile.
Pagal knygą Liuteronybė:
Ar liuteronai yra evangelikai?
Liuteronai yra tikrieji evangelikai. Žodis „evangelikai“ kilęs iš graikų k. euangelion, kas reiškia „geroji žinia“. M. Liuteris ir jo mokymo pasekėjai pradėjo vadinti savo bažnyčias evangeliškomis (t. y. skelbiančiomis Evangeliją), nes joms svarbiausia – geroji Evangelijos naujiena, skelbianti Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą kaip vienintelę išganymo priemonę.
Tai skiriasi nuo „evangelikalizmo“ – vėlesnio termino, nusakančio protestantišką judėjimą, kilusį Didžiojoje Britanijoje 18 a. Pastarasis pabrėžė asmeninį atsivertimą, gimimą iš naujo ir biblinį fundamentalizmą. Ir šiais laikais dauguma evangelikalų srovių akcentuoja šią būtinybę.
Kadangi evangelikalų mokymas apie tikėjimą yra visai kitoks, nei liuteronų, vis dažniau pabrėžiame, kad esame būtent liuteronai.
Ar liuteronai yra protestantai?
Iš esmės vieninteliai protestantai ir yra liuteronai.
1529 m. Špėjerio seime (imperijos kunigaikščių susirinkime) buvo nustatyti teisiniai apribojimai, kurie, šalia kitų, apribojo evangelikams galimybę skleisti evangelišką mokymą bei teisę susiburti. Evangelikų delegacija parengė oficialų protestą. Kai protestas buvo atmestas, delegacija jį pateikė imperatoriui.
Taigi, istoriškai „protestantų“ pavadinimas kilo būtent iš šio liuteronų pareikšto protesto.
Vėliau dauguma reformatorių stengėsi sutvirtinti savo pozicijas, jungdamiesi prie to istorinio protesto. Kadangi daug kas jų pradėjo mokyti kitaip, nei liuteronai, dauguma mūsų savęs protestantais nebevadina.
Ironiška, kad tiksliausiai tai, ką tikime, mokome ir išpažįstame, dabar nusako būtent vardas liuteronai – tas, kurio Liuteris nenorėjo, nemėgo ir prieštaravo.
Skamba, lyg sektume Liuteriu, o juk iš tiesų – Išganytoju Jėzumi Kristumi, kaip pasakyta Šventajame Rašte, Dievo Žodyje, kurį mylime ir branginame būtent Liuterio dėka. Tad Reformacijos diena – ne Liuterio diena.
Ką darysi – proga mums ugdytis nuolankumą, lot. humilitatem, nuo humus – derlingos žemės. Tos pačios, į kurią paguldomas marus kūnas – bet jis bus prikeltas amžinajam gyvenimui.
Jame esame tapę paveldėtojais, … kad būtume Jo didybės šlovei – mes, kurie nuo seno turėjome viltį Kristuje. (Ef 1,11-12)
Paskelbta 2018 10 31
