Vidury gyvenimo. Media vita

Kai jie atvyko ant kalno, Abraomas pastatė altorių ir sudėjo ant jo malkas, o tada buvo priverstas viską pasakyti Izaokui. Berniukas buvo priblokštas. Gal jis protestavo: „Ar tu užmiršai – juk aš esu Saros sūnus, stebuklingai duotas jai senatvėje, ir kad aš esu pažadėtas, ir kad per mane tu tapsi didžiulės tautos tėvu?“ Abraomas atsakė, kad Dievas savo pažadus įvykdys net iš pelenų. Tada Abraomas surišo ir paguldė jį ant malkų. Tėvas iškėlė peilį. Sūnus apnuogino savo gerklę. Jei Dievas nebūtų budėjęs bent akimirką, vaikinas būtų miręs. Aš to negalėčiau matyti. Mano mintys to nesuvokia. Vaikinas buvo kaip avis, vedama pjauti. Istorijoje niekur, išskyrus Kristų, nematome tokio paklusnumo. Tačiau Dievas ir angelai viską stebėjo. Tėvas iškėlė peilį, berniukas nesidraskė. Angelas sušuko: „Abraomai, Abraomai!“ Žiūrėkite, kaip mirties valandą dieviška didybė yra arti.

Mes sakome: „Gyvenimo viduryje mes mirštame“. Dievas atsako: „Ne, mirties viduryje mes gyvename“.

Roland H. Bainton. Čia aš stoviu, 2000

Dirbu prie tokios liuteroniškos kunigų knygos. Ir štai laidotuvėms skirtas skyrius. Pasirodo, procesijoje į kapines giedotina antifona Media vita – siekianti 10 a., susišaukianti ir su nuo 5 a. giedamu Trišventu (gr. Τρισάγιον - Trisagion): Šventas Dieve! Šventas galingasis! Šventas nemirtingasis! (Plačiau) Pasirodo, ji į lietuvių kalbą dar neišversta – bet dabar jau viltis, kad bus   Romos katalikų bažnyčioje, sužinojau, giedama lotyniškai Gavėnios metu. Anglikonų tradicijoje, matau, taip pat rekomenduojama – Didžiojo Šeštadienio Žodžio liturgijoje. Daugiau variantų yra čia.

Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties.
(Rom 14,7-8)

Pagal liuteronų tvarką, ne tik laidotuvių proga, bet ir kasdien apgailint nuodėmes, žmonių vilčiai ir paguodai rekomenduojama Liuterio 1524 m. sukurta giesmė Mitten wir im Leben sind (Mytten wir ym leben synd) - In the Very Midst of Life. Pirmojo posmelio pagrindu tapo išversta ir papildyta lotyniškoji Media vita, kur „sugrąžintas“ Trisagiono „Nemirtingasis“ (Liuteris, tiesa, vartojo „Amžinasis“: „ewiger“kaip ir šiuolaikiniai LCMS liuteronai: „eternal“). Martynas Liuteris sukūrė dar ir 2 bei 3 posmelius.

Mes ir patys širdies gilumoje buvome ištarę sau mirties sprendimą, todėl nebepasitikėjome savimi, o tik Dievu, kuris prikelia mirusius. Tai Jis mus išgelbėjo iš mirties nasrų ir tebegelbi.
Viliamės, jog Jis ir toliau mus gelbės.
(2 Kor 1,9-10)

Tai – ne trumpo žmogiškojo gyvenimo apraudojimas, ypač viduramžiais: „Gyvenimo viduryje mes mirštame“, bet pasitikėjimo sklidinas tikėjimo į Jėzų Kristų išpažinimas: „Mirties viduryje mes gyvename“. Ne kaip mums atrodo, ne kaip jaučiamės, bet kaip yra. Liuteris ir pats tvirtai laikėsi, ir mums paliko šį viltingą pastiprinimą – gyvybiškai būtiną, kai baugina velnias, mirtis ir pragaras.

vidury 1

Gaidos (pdf): Vidury gyvenimo

Vidury gyvenimo

Pas Liuterį yra Kyrieleison, alternatyvi Kyrie eleison (Viešpatie, pasigailėk – sen. susimilkforma.

vidury 4

Man šita giesmė tokia… Kaip kad prancūzai, girdėjau, vaikus pratina prie gero maisto: paragauk tris kąsnius, kad įprastum. Tai va – pradėjus giedoti vis labiau patinka ir reikia  

Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe,
šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.

Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe,
tuomet išsipildys užrašytas žodis:

Pergalė sunaikino mirtį!
     (1 Kor 15,53-54)

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą