Vidury gyvenimo|Yra Mergelė man brangi Nr. 29

Iš giesmių knygos YRA MERGELĖ MAN BRANGI (2021)

Knygą įsigyti galima Vilniaus liuteronų bažnyčioje (raštinės kontaktai). Arba kreiptis į Vilmą Sabutienę.

Vidury gyvenimo (Nr. 29)
Mitten wir im Leben sind (In the Very Midst of Life) 
Paguoda ir viltis

T.: Martin Luther, 1524
Pgl. 10 a. „Media vita“
V. į anglų k.: sudėtinis
V. © Vilma Sabutienė, 2018
M.: Johann Walter, 1524
Adaptuotas 13 a. gradualas
Harm.: Gotthard Erythraeus, 1608 (adapt.)

Mes sakome: „Vidury gyvenimo mirštame“.
Dievas atsako: „Ne, vidury mirties gyvename“.

Martynas Liuteris

„Kai jie atvyko ant kalno, Abraomas pastatė altorių ir sudėjo ant jo malkas, o tada buvo priverstas viską pasakyti Izaokui. Berniukas buvo priblokštas. Gal jis protestavo: „Ar tu užmiršai – juk aš esu Saros sūnus, stebuklingai duotas jai senatvėje, ir kad aš esu pažadėtas, ir kad per mane tu tapsi didžiulės tautos tėvu?“ Abraomas atsakė, kad Dievas savo pažadus įvykdys net iš pelenų. Tada Abraomas surišo ir paguldė jį ant malkų. Tėvas iškėlė peilį. Sūnus apnuogino savo gerklę. Jei Dievas nebūtų budėjęs bent akimirką, vaikinas būtų miręs. Aš to negalėčiau matyti. Mano mintys to nesuvokia. Vaikinas buvo kaip avis, vedama pjauti. Istorijoje niekur, išskyrus Kristų, nematome tokio paklusnumo. Tačiau Dievas ir angelai viską stebėjo. Tėvas iškėlė peilį, berniukas nesidraskė. Angelas sušuko: „Abraomai, Abraomai!“ Žiūrėkite, kaip mirties valandą dieviška didybė yra arti.“ (Iš knygos Čia aš stoviu)

Dirbau prie tokios liuteroniškos kunigų knygos. Ir štai laidotuvėms skirtas skyrius. Pasirodo, procesijoje į kapines giedotina antifona Media vita – siekianti 10 a., susišaukianti ir su nuo 5 a. giedamu Trišventu (gr. Τρισάγιον - Trisagion): Šventas Dieve! Šventas galingasis! Šventas nemirtingasis! (Plačiau)

Pasirodo, Media vita bent jau tuo metu dar nebuvo išversta į lietuvių kalbą (atsiklausiau Palendrių brolių). Kiek pasidomėjau, ji Romos katalikų bažnyčioje giedama lotyniškai Gavėnios metu. Anglikonų tradicijoje, matau, taip pat rekomenduojama – Didžiojo Šeštadienio Žodžio liturgijoje. Daugiau variantų yra čia.

Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties. (Rom 14,7-8)

Pagal liuteronų tvarką, ne tik laidotuvių proga, bet ir kasdien apgailint nuodėmes, žmonių vilčiai ir paguodai rekomenduojama Liuterio 1524 m. sukurta giesmė Mitten wir im Leben sind (Mytten wir ym leben synd) - In the Very Midst of Life.

Pirmojo posmelio pagrindu Liuteriui tapo išversta ir papildyta lotyniškoji Media vita, kur skamba Trisagiono „Nemirtingasis“ (Liuteris, tiesa, vartojo „Amžinasis“: „ewiger“kaip ir šiuolaikiniai LCMS liuteronai: „eternal“). Martynas Liuteris sukūrė dar ir 2 bei 3 posmelius.

Mes ir patys širdies gilumoje buvome ištarę sau mirties sprendimą, todėl nebepasitikėjome savimi, o tik Dievu, kuris prikelia mirusius. Tai Jis mus išgelbėjo iš mirties nasrų ir tebegelbi.
Viliamės, jog Jis ir toliau mus gelbės. 
(2 Kor 1,9-10)

Tai – ne trumpo žmogiškojo gyvenimo apraudojimas, ypač viduramžiais („Gyvenimo viduryje mes mirštame“), bet pasitikėjimo sklidinas tikėjimo į Jėzų Kristų išpažinimas: „Mirties viduryje mes gyvename“. Liuteris ir pats tvirtai laikėsi, ir mums paliko šį viltingą pastiprinimą – gyvybiškai būtiną, kai baugina velnias, mirtis ir pragaras.

Man ši giesmė tokia… kaip vaikystėje paragindavo: apetitas atsiranda bevalgant.  

Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe,
šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.
Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe,
tuomet išsipildys užrašytas žodis:

Pergalė sunaikino mirtį! (1 Kor 15,53-54)

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą