Martynas Liuteris Bažnyčią vadino „burna“ (AE 68) – vieta, kurioje svarbiausia teisingai skelbti Jėzų. Kad išvengtume painiavos ir klaidų, Bažnyčioje yra nustatytas metinis švenčių ir laikotarpių ciklas, perteikiantis Kristaus istoriją ir Jo mokymą.
Liuteronai laikosi tradicinės bažnytinių metų eigos, būdami maldos ir garbinimo bendrystėje su nesuskaitoma daugybe praeities ir dabarties tikinčiųjų.
Bažnyčios metai dalijami į tris laikus: Kalėdų, Velykų ir Bažnyčios.
Pdf: Laikai ir laikotarpiai. Liuteronų
KALĖDŲ LAIKAS
Kalėdų laikas prasideda Adventu. Pasauliui skubant ir blaškantis, Bažnyčia gyvena tykiai ir laukia Ramybės Kunigaikščio. Todėl Bažnyčiai lieka daug jėgų švęsti Kalėdas ne tik iki Trijų Karalių, bet iki pat Jėzaus Krikšto, Jo pirmųjų stebuklų ir šlovingo Atsimainymo.
Kalėdų laiko laikotarpiai
Adventas
Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir baigiasi gruodžio 24 d.
Kalėdos ir Kalėdų laikotarpis
Po keturių Advento laukimo savaičių Kalėdos ateina su nepalyginamai didesne džiugiąja naujiena, nei gali tilpti į vieną šventinę dieną. Per Kūčias – Viešpaties Gimimo šventės išvakares – prasideda Kalėdų laikotarpis, kuris baigiasi sausio 5 d., prieš Tris Karalius. Šis laikotarpis dar žinomas kaip Dvylika Kalėdų dienų.
Trijų Karalių (Viešpaties Apsireiškimo, Epifanijos) šventė ir laikotarpis
Trys Karaliai yra sausio 6 d. Ši diena pavadinama ir „pagonių Kalėdomis“, nes švenčiamas įvykis, kai išminčiai, kurie buvo pagonys, atėjo pagarbinti Jėzų. Trijų Karalių laikotarpis tęsiasi iki antradienio prieš Pelenų Trečiadienį.
VELYKŲ LAIKAS
Kalėdų laiku skelbiama ir apmąstoma, kas yra Jėzus – įsikūnijęs Dievas. O dabar Bažnyčia susitelkia į tai, ką Jis atėjo padaryti. Velykų laikas prasideda iškilmingomis atgailos apeigomis pirmąją Gavėnios dieną – Pelenų Trečiadienį. Gavėnia baigiasi Didįjį Ketvirtadienį.
Per Velykas pasaulis naudojasi proga pasidžiaugti pavasariu, o Bažnyčiai tai yra metų centras ir istorijos ašis. Kristus prisikėlė iš mirties!
Toks įvykis vertas daugiau, nei vienos dienos šventė. Todėl Bažnyčia švenčia Velykas 50 dienų – iki Sekminių, kai buvo atsiųsta Šventoji Dvasia ir įkurta Bažnyčia (tada įžengsime į Bažnyčios laiką).
Velykų laiko laikotarpiai
Gavėnios laikotarpis
Gavėnia prasideda Pelenų Trečiadienį. Daugelyje bažnyčių Pelenų Trečiadienio pamaldų metu kunigas paima pelenų iš sudegintų praėjusių metų palmių (verbų) šakelių ir tikinčiųjų kaktas paženklina kryžiaus ženklu.
Gavėnia trunka 40 dienų, neskaičiuojant sekmadienių. Nes sekmadieniai net per Gavėnią skirti atminti ir švęsti Jėzaus prisikėlimą.
Didžioji Savaitė
Paskutinė Gavėnios savaitė vadinama Didžiąja. Didžiąją Savaitę baigiasi 40 Gavėnios dienų ir ateina Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Didysis Šeštadienis ir Velykos – Prisikėlimas.
Velykų Vigilija. Paskutinysis Didžiosios Savaitės šventimas išties yra pirmasis mūsų Viešpaties Prisikėlimo šventimas. Velykų Vigilija (Velyknaktis) vyksta naktį (iš šeštadienio į sekmadienį arba šeštadienio vakare), kai visi tikintieji kviečiami prisiminti savo pakrikštijimą Kristaus mirtyje ir prisikėlime.
Mūsų Viešpaties Prisikėlimas ir Velykų laikotarpis
Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio (kuris yra kovo 21 d.). Velykos yra Jėzaus prisikėlimo šventimas. Jis išsiplečia į 50-ties dienų Velykų laikotarpį.
BAŽNYČIOS LAIKAS
Sekminės švenčiamos praėjus 50 dienų po Velykų. Švenčiamas Jėzaus pažado atsiųsti Šventąją Dvasią Bažnyčiai išsipildymas.
Po Sekminių sekmadienio skaitiniai ir pamaldos susitelkia į mūsų gyvenimą Kristuje, nuolatinį augimą Viešpaties baimėje ir mokyme. Sekmadieniai po Sekminių sudaro didžiausią bažnytinių metų dalį.
O tada – vėl į pradžią, į Adventą, į dar vienus Dievo malonės metus.
Pgl. knygą Liuteronybė. Kas tai?
(Aprašymas yra čia. Piešinukus-simbolius atsisiunčiau iš čia.)
