*
Kartu su iškiliausiu Reformacijos žmogumi Martynu Liuteriu buvo jo žmona Katharina von Bora (1499 01 29 – 1552 12 20).
Tais laikais, kai pirma susituokdavo, o tada pamildavo (arba ne, bet čia ne tas atvejis) ir taip iki mirtis išskirs, ji buvo kartu ir labai savo laikmečio (viduramžių), ir visiškai alternatyvaus gyvenimo būdo moteris. Kilminga, bet neturtinga mamos netekusi jauna vienuolė, vėliau Reformacijos idėjų įtakoje vienuolyną palikusi (jei detaliau – su draugėmis pasprukusi vežime su silkių bačkomis), išvaizdi, muzikali ir su charakteriu, bet be turtų ir užnugario, ji tiesiog ištekėjo už Liuterio (jai 26, jam 41), nes, na, reikėjo kam nors ją vesti, jei jau sykį paliko vienuolystę.
Kaip buvo pasielgęs ir jos vyras, vienuolystę paleidęs kaip ne savo pašaukimą. Kad dar glaudžiau gyventų su Dievu ir Bažnyčia. Liuteris tuokėsi, kad paliudytų savo tikėjimą ir mokymą. Vedybinį gyvenimą, remdamasis savo patirtimi, jis apibūdino kaip charakterio ugdymo mokyklą.
R. Baintono knygoje „Čia aš stoviu“ skaitome: „Aišku, motinai tenka sunkiausia naštos dalis. O tėvas, kaimynų nuostabai, imasi džiaustyti vystyklus. Tegul jie juokiasi. Dievas ir angelai šypsosi“.
Katharina pagimdė 6 vaikus. Per baisųjį 1527 m. marą užsikrėtė ir pasveiko mažasis Hansas (gal pusantrų metukų); Katharina laukėsi ir pagimdė antrąjį vaikelį – dukrelę Elisabeth, meiliai vadintą Elslein, kuri mirė, išgyvenusi 10 mėnesių; tada gimė Magdalene (Lenchen, mirusi 13 metų amžiaus), Martin, Paul ir Margaret (1534). O 1535 m. Vitenberge vėl užėjo maras, koks tai ‘lengvesnis’.
Katharinai taip pat teko patirti persileidimą. Ji globojo daug vaikų ir glaudė daugybę žmonių savo namuose – studentų, dvasininkų, akademikų, turbūt ir prašalaičių. Tie namai – dovanotas buvęs vienuolynas. Rūpestinga, mylinti, sumani, kantri, be galo darbšti šeimininkė, būdama kilminga, pirmiausia, atsiradus galimybei, įsigijo žemės. Gamino žinovų gretose vertintą alų, prižiūrėjo ūkį (sodą, daržą, tvartą su visais gyventojais ir jų likimais) ir buvo vienintelė moteris, galėdavusi dalyvauti garsiuosiuose užstalės pokalbiuose, kur po vakarienės susirinkdavę Liuterio iškalba ir išmintimi besižavintieji akademikai. Sakoma, jie mielaširdingai rekomenduodavę garsiajam daktarui primygtinai bandyti įkalbėti Ketę (vok. „grandinė“) prilaikyti liežuvį, bet šis niekada nebandęs. Tekdavę išklausyti lotyniškas replikas. Išsilavinimo ir tobulinimosi neužgniauši.
Wittenbergo „Aušrinė žvaigždė“ (dar vienas iš daugybės mylinčio vyro duotų epitetų, mat kasryt kildavusi 4 val.) buvo tikėjimo moteris, žmona, mama, savo vaikų mokytoja ir ugdytoja, namų ir ūkio adybininkė, šefė, tiekėja, pirkėja, giedotoja…
Monospektaklis (anglų k.):
Džiaugiuosi pastovėjusi prie jos portreto kopijos ir mėgdama jos mylėtojų Facebook puslapį. Ir, žinoma, šį.
Katharina Luther mirė 53 metų amžiaus, praėjus 6 m. po vyro iškeliavimo į amžinybę.
Mirties priežastis… – avarija. Miesto vartuose tragiškai susidūrus vežimams, sužeista Katharina von Bora išgyveno 3 mėn.
Iškeliavo 1552 m. gruodžio 20-ąją – tą dieną ir minima Liuteronų bažnyčios kalendoriuje.
Iš mirties patalo mus pasiekia ir gyvenimui įkvepia paskutiniai žinomi šiai ypatingai tikėjimo moteriai priskiriami žodžiai:
Taip įsitversiu į Kristų, kaip kibišas – į suknelę.
Paskelbta 2016 10 31. Atnaujinta 2023 12 18.