Daugiau rasite čia: Mokomės su vaikais
14 sekmadienis po Trejybės
Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela, ir nepamiršk, koks Jis geras! (Ps 103,2)
Evangelija pagal Luką 17,11-19
Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinantį į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“
Visi šio sekmadienio Šventojo Rašto skaitiniai yra ČIA
> Mes visi esame patyrę, ką reiškia būti kitokiam, nepriimtam, net atstumtam. O jei dar turėtume iš tolo skambinti, kelti triukšmą, šaukti, perspėdami apie savo artinimąsi: „Nešvarus!“?..
> „Ačiū“, „Prašau“, „Atsiprašau“ – svarbūs žodžiai
Už kurį žmogų Tu dėkoji Dievui?
Už kokį daiktą?
Už ką dar?
Ar moki pasakyti AČIŪ? Žinoma, moki. 
Ar pasakai?
DĖKOJU Tau, mano dangiškasis Tėve:
