Jėzaus kančia|Visų Evangelijų liudijimas vientisame pasakojime

Nuo kojų mokiniams mazgojimo iki Jėzaus palaidojimo kape: keturių Evangelijų liudijimas sujungtas į vientisą pasakojimą.

Sudėjo kun. Bryan Wolfmueller, 2020 03 03

(Kryžiaus kelią liuteronams rasite čia.)

1 Jesus_in_Golgotha_by_Theophanes_the_Cretan

§ 1. VELYKŲ VALGIO PARUOŠIMAS DRAUGO NAMUOSE (GALBŪT – PAS JONO MORKAUS TĖVUS)
Jeruzalė, ketvirtadienio popietė. (Pasirengimo diena)

Lk 22,7–13 

7 Taip atėjo Neraugintosios duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį. 8 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę.“ 9 Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“ 10 Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks, 11 ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ 12 Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite.“ 13 Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.

(t.p. žr. Mk 14,12-16, Mt 26,17-19)

3 Simon_ushakov_last_supper_1685

§ 2. JĖZUS VALGO VELYKŲ VAKARIENĘ SU DVYLIKA APAŠTALŲ IR PRIEKAIŠTAUJA DĖL VARŽYMOSI
Jeruzalė, ketvirtadienio vakaras po saulėlydžio (žydų tradicijoje – penktadienio pradžia)

Lk 22,14–16.24–30

14 Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. 15 Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. 16 Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje.“ 24 Tarp jų kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu. 25 Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais. 26 Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas. 27 Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

28 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, 29 todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. 30 Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių.“

(t.p. žr. Mk 14,17; Mt 26,20)

4 Jan_Luykens_Jesus_24._Jesus_Washes_his_Disciples_Feet._Phillip_Medhurst_Collection

§ 3. PER VELYKŲ VAKARIENĘ JĖZUS PLAUNA MOKINIŲ KOJAS
Vakaras prieš Nukryžiavimo dieną (mums – ketvirtadienis, žydams – penktadienis)

Jn 13,1–20

1 Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda Jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

2 Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį, 3 žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į Jo rankas, kad Jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, 4 Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. 5 Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

6 Taip Jis prieina prie Simono Petro. Šis Jam sako: „Viešpatie, nejau Tu mazgosi man kojas!“ 7 Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi.“ 8 Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi.“ 9 Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ 10 Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi.“ 11 Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs.“

12 Numazgojęs mokiniams kojas, Jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? 13 Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. 14 Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. 15 Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.

16 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

tarnas ne didesnis už savo šeimininką,

ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.

17 Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti, taip elgdamiesi. 18 Deja, tai sakau ne apie visus jus. Aš žinau, ką esu išsirinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti.

19 Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant,

kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.

20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

kas priima mano pasiuntinį,

tas priima mane,

o kas mane priima,

priima Tą, kuris mane yra siuntęs.“

§ 4. PER VELYKŲ VAKARIENĘ JĖZUS NURODO IŠDAVIKĄ JUDĄ
Ketvirtadienio vakaras (žydų penktadienis)

Jn 13,21–30

21 Tai pasakęs, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“ 22 Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, spėliodami, kurį Jis turįs omenyje. 23 Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. 24 Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį Jis kalba.“ 25 Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“ 26 Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį.“ Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui. 27 Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“ 28 Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl Jis taip pasakė. 29 Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams. 30 Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.

(t.p. žr. Mk 14,18-21; Mt 26,21-25; Lk 22,21-23)

5 Ambrosius_Francken_I_-_The_Last_Supper

§ 5. JĖZUS PERSPĖJA MOKINIUS (YPAČ – PETRĄ) DĖL IŠSIŽADĖJIMO, NORS VISI TIKINA LIKSIĄ IŠTIKIMI

Lk 22,31–38

31 „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. 32 Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų; o tu sutvirtėjęs stiprink brolius!“ 33 Petras atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“ 34 Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar gaidžiui šiąnakt nepragydus, tu tris kartus išsiginsi mane pažįstąs.“

35 Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai aš jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be apavo?“ Jie atsakė: „Nieko netrūko.“ 36 Tada Jis tęsė: „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka. 37 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: Jis bus priskaitytas prie piktadarių; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą.“ 38 Apaštalai tarė: „Viešpatie, štai čia pora kalavijų.“ Jis atsakė: „Gana!“

(t.p. žr. Mk 14,27-31; Mt 26,31-35, Jn 13,31-38)

6 Bouveret_Last_Supper

§ 6. JĖZUS ĮSTEIGIA ŠVENTĄJĄ VAKARIENĘ
Jeruzalė. Vakaras prieš Nukryžiavimo dieną

Mt 26,26–29

26 Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.“ 27 Paskui, paėmęs taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, 28 nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. 29 Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje.“

(t.p. žr. Mk 14,22-25; Lk 22,17-20; 1 Kor 11,23-26)

§ 7. ATSISVEIKINIMO PAMOKYMAS MOKINIAMS AUKŠTUTINIAME KAMBARYJE
Jeruzalė

Jn 14 (žr. priedą apačioje)

§ 8. MOKYMAS PAKELIUI Į GETSEMANĘ
Greičiausiai – gatvėje

Jn 15–16 (arba žr. tekstą priede apačioje)

§ 9. KRISTAUS UŽTARIMO MALDA
Turbūt netoli Getsemanės

Jn 17 (arba žr. tekstą priede apačioje)

7 Paolo_Veronese_-_Christ_in_the_Garden_of_Gethsemane_-_WGA24847

§ 10. ATĖJĘS Į GETSEMANĘ, JĖZUS ILGAI KENČIA AGONIJOJE
Sode, esančiame anapus Kedrono upelio, Alyvų kalno papėdėje.
Vėlyva naktis į penktadienį

Mt 26,30.36-46

30 Pagiedoję jie išėjo į Alyvų kalną.

36 Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos.“ 37 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. 38 Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi.“ 39 Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip Tu!“ 40 Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? 41 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“ 42 Ir vėl nuėjo antrą kartą ir meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!“

43 Sugrįžęs vėl rado juos snaudžiančius; jų akys buvo mieguistos. 44 Tuomet, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. 45 Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės… Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas. 46 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat.“

(t.p. žr. Mk 14,26.32-42; Lk 22,39-46; Jn 18,1)

8 The_Taking_of_Christ-Caravaggio_c.1602

§ 11. JĖZUS IŠDUODAMAS, SUIMAMAS IR APLEIDŽIAMAS

Getsemanės sodas. Penktadienis, gerokai prieš aušrą

Jn 18,2–12

Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokiniais. 3 Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais. 4 Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“ 5 Jie atsakė: „Jėzaus Nazariečio!“ Jėzus tarė: „Tai aš.“ Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų. 6 Kai tik Jėzus ištarė: „Tai aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės. 7 O Jis vėl juos klausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Jėzaus Nazariečio.“ 8 Jėzus atsiliepė: „Jau sakiau jums, kad tai aš. Jei manęs ieškote, tai leiskite šitiems pasišalinti.“ 9 Taip turėjo išsipildyti jo pasakytieji žodžiai: „Iš tavo man pavestųjų nepražudžiau nė vieno.“ 10 Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, ištiko vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus. 11 Bet Jėzus sudraudė Petrą: „Kišk savo kalaviją į makštį! Nejaugi aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“

12 Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo ir nuvedė pirmiausia pas Aną.

(t.p. žr. Mk 14,43-52; Mt 26,47-56; Lk 22,47-52)

9 Christ-before-annas

§ 12. JĖZUS PIRMIAUSIA APKLAUSIAMAS ANO, BUVUSIO VYRIAUSIOJO KUNIGO
Penktadienis prieš aušrą

Jn 18,12-14.19-23

12 Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo ir nuvedė pirmiausia pas Aną. 13 Mat jis buvo anų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis. 14 Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: „Verčiau tegu vienas žmogus numiršta už tautą.“ 19 Vyriausiasis kunigas ėmė klausinėti Jėzų apie Jo mokinius bei mokslą. 20 Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visuomet mokiau sinagogose ir šventykloje, kur susirenka visi žydai, ir nieko nesu kalbėjęs slapčia. 21 Kam tad mane klausinėji? Teiraukis tų, kurie girdėjo, ką esu kalbėjęs. Jie žino, ką esu jiems sakęs.“ 22 Jam tai pasakius, vienas ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?!“ 23 Jėzus jam tarė: „Jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai netiesa, o jei tiesą, kam mane muši?“

10 Mattias_Stom_Christ_before_Caiaphas

§ 13. JĖZUS PASKUBOMIS TEISIAMAS IR PASMERKIAMAS KAJAFO BEI TEISMO TARYBOS, KURIE IŠ JO TYČIOJASI IR MUŠA
Vyriausiojo kunigo Kajafo rūmai. Penktadienio paryčiai

Jn 18,24

24 Tuomet Anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.

Mk 14,53.55-65

53 Jėzus buvo nuvestas pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, seniūnai ir Rašto aiškintojai. 55 Aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų Jį pasmerkti mirti, bet nerado. 56 Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo. 57 Kai kurie melagingai kaltino Jį, teigdami: 58 „Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventovę ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo.’“

59 Bet ir šie kaltinimai nesutapo. 60 Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šitų žmonių kaltinimus?“ 61 Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tuomet vyriausiasis kunigas vėl Jį klausė: „Ar Tu esi Mesijas, Šlovingojo Sūnus?“ 62 Jėzus Jam atsakė:

Taip, aš esu.

Ir jūs dar pamatysite Žmogaus Sūnų,

sėdintį Visagalio dešinėje

ir ateinantį dangaus debesyse.

63 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius, šaukdamas: „Kam dar mums liudytojai? 64 Girdėjote piktžodžiavimą. Kaip jums regis?“ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties. 65 Kai kurie ėmė į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir reikalavo: „Pranašauk!“ O tarnai daužė Jį per veidą.

(t.p. žr. Mt 26,57.59-68; Lk 22,54.63-65)

11 The_Denial_of_St._Peter_-_Gerard_Seghers_-_Google_Cultural_Institute-scaled

§ 14. PETRAS TRISKART IŠSIŽADA VEŠPATIES

Vyriausiojo kunigo rūmų kiemas,vykstant tardymams.
Penktadienio paryčiai, švintant

Lk 22,54-62

Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo rūmus. Petras sekė iš tolo. 55 Kiemo viduryje žmonės susikūrė ugnį ir susėdo ratu. Petras atsisėdo kartu.

56 Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir pasakė: „Ir šitas buvo kartu su juo.“ 57 Bet jis išsigynė: „Moterie, nepažįstu jo!“ 58 Netrukus kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: „Ir tu esi iš jų.“ Petras atkirto: „Ką tu, žmogau! Tik jau ne aš!“ 59 Maždaug po valandos dar kažin kas ėmė atkakliai tvirtinti: „Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!“ 60 Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai.“ Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. 61 Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: „Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi.“ 62 Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko.

(t.p. žr. Mk 14,54.66-72; Mt 26,58.69-75; Jn 18,15-18.25-27)

12 Jesús_en_casa_de_Anás_Museo_del_Prado_José_de_Madrazo

§ 15. IŠAUŠUS, JĖZUS OFICIALIAI PASMERKIAMAS TEISMO TARYBOS
Penktadienis

Lk 22,66-71

66 Rytui išaušus, susirinko tautos seniūnai, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie atsivesdino Jėzų į savo tarybą 67 ir reikalavo: „Jei Tu Mesijas, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek manim netikėsite, 68 o jei paklausiu, man neatsakysite. 69 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje.“ 70 Tada jie visi sujudo klausti: „Tai Tu esi Dievo Sūnus?“ O Jis atsakė: „Jūs pasakėte, kad Aš Esu!“ 71 Tuomet jie tarė: „Kam dar mums liudytojai?! Mes girdėjome iš Jo paties lūpų!“

(t.p. žr. Mk 15,1; Mt 27,1)

13 Almeida_Júnior_-_Remorso_de_Judas_1880

§16. IŠDAVIKO JUDO GAILĖJIMASIS IR SAVIŽUDYBĖ

Jeruzalėje, šventykloje ir dirvoje.
Penktadienio rytas

Mt 27,3-10

3 Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas, nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių 4 ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują.“ Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!“ 5 Nusviedęs šventovėje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė. 6 Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į iždą, nes tai užmokestis už kraują.“ 7 Jie pasitarė ir už tuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti. 8 Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva. 9 Taip išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Ir paėmė trisdešimt sidabrinių ­ įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų 10 ­ ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs.

(t.p. žr. Apd 1,18-19)

14 Munkacsy_-_Christ_in_front_of_Pilate

§ 17. JĖZUS PAS PILOTĄ PIRMĄ KARTĄ
Jeruzalė.Penktadienis, ankstus rytas

Jn 18,28–38

28 Iš Kajafo rūmų jie nusivedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo vidun į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Velykų avinėlį. 29 Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: „Kuo jūs kaltinate šitą žmogų?“ 30 Jie atsakė: „Jeigu jis nebūtų piktadarys, mes nebūtume tau Jo atvedę.“ 31 Pilotas tarė: „Imkitės ir teiskite Jį pagal savo Įstatymą.“ Žydai jam atsakė: „Mums nevalia nieko bausti mirtimi.“ 32 Taip turėjo išsipildyti Jėzaus žodžiai, kuriais Jis buvo nurodęs, kokia mirtimi Jam reikės mirti.

33 Tada Pilotas vėl įžengė į pretorijų ir, pasišaukęs Jėzų, paklausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“ 34 Jėzus atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“ 35 Pilotas tarė: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man Tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs!“ 36 Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia.“ 37 Tuomet Pilotas Jį paklausė: „Vadinasi, Tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pasakei, kad aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso.“ 38 Pilotas dar paklausė: „O kas yra tiesa?!“ Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: „Aš nerandu Jame jokios kaltės.“

(t.p. žr. Mk 15,1-5; Mt 27,2.11-14; Lk 23,1-5)

15 Nicolaes_Knüpfer_-_Christ_before_Herod_Antipas_-_WGA12216

§ 18. JĖZUS PAS TETRARCHĄ ERODĄ ANTIPĄ
Jeruzalė.Penktadienis, ankstus rytas

Lk 23,6-12

6 Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. 7 Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė Jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

8 Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie Jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs Jį darantį kokį nors stebuklą. 9 Jis ėmė Jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. 10 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos Jį kaltino. 11 Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs Jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. 12 Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

16 Ecce_homo_by_Antonio_Ciseri_1

§ 19. JĖZUS PAS PILOTĄ ANTRĄ KARTĄ
Po truputį, nenoromis Pilotas iš baimės pasiduoda Teismo tarybos reikalavimui atiduoti Kristų nukryžiuoti.

Penktadienis, saulėtekis (Jn 19,14)

Jn 18,39 – 19,16

39 Yra jūsų paprotys Velykų proga paleisti vieną suimtąjį. Ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“ 40 Tada jie ėmė šaukti: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas.

1 Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų. 2 Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, užspaudė Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste, 3 ėjo prie Jo ir šaipėsi: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir daužė Jam į veidą. 4 O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: „Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės.“ 5 Taigi Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!“ 6 Aukštieji kunigai ir jų tarnai, pamatę Jį, ėmė šaukti: „Ant kryžiaus Jį, ant kryžiaus!“ Pilotas jiems sako: „Jūs imkite ir patys nukryžiuokite! Aš nerandu Jame kaltės.“ 7 Žydai atsakė: „Mes turime Įstatymą, ir pagal Įstatymą Jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi.“ 8 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando. 9 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzų: „Iš kur Tu?“ Bet Jėzus jam neatsakė. 10 Tada Pilotas tarė: „Tu nenori kalbėtis su manimi? Ar nežinai, kad turiu galią Tave paleisti ir turiu galią Tave nukryžiuoti?!“ 11 Jėzus atsakė: „Tu neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl didesnė nuodėmė tam, kuris mane tau įdavė.“ 12 Dabar Pilotas ėmė stengtis Jį paleisti. Bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas.“

13 Tai išgirdęs, Pilotas išsivedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę vietoje, pavadintoje „Akmeninis grindinys“, hebrajiškai Gabata. 14 Buvo Velykų išvakarės, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“ 15 Tie ėmė šaukti: „Šalin, šalin! Ant kryžiaus Jį!“ Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių.“ 16 Tuomet Pilotas atidavė jiems Jį nukryžiuoti.

(t.p. žr. Mk 15,6-15; Mt 27,15-26; Lk 23,13-25)

The crowning with thorns, by Dirck van Baburen

§ 20. ROMĖNŲ KAREIVIAI TYČIOJASI IŠ JĖZAUS
Penktadienis, tarp 6 ir 9 val.

Mk 15,16-19

16 Kareiviai nusivedė Jėzų į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą. 17 Jie apvilko Jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo Jam erškėčių vainiką 18 ir pradėjo Jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“ 19 Jie daužė Jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino Jį.

(t.p. žr. Mt 27,27-30)

18 Assisi_frescoes_detail_pietro_lorenzetti_2

§ 21. JĖZUS EINA KRYŽIAUS KELIĄ (VIA DOLOROSA) Į GOLGOTĄ
Iki 9 val. Penktadienis

Lk 23,26-33

26 Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. 27 Jį lydėjo didelis būrys liaudies ir daug moterų, kurios verkė Jo ir aimanavo. 28 Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! 29 Ateis dienos, kai sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’ 30 Tada bus sakoma kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ – ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’ 31 Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“

32 Kartu su Juo buvo vedami žudyti du piktadariai.

33 Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną Jam iš dešinės, antrą iš kairės.

(t.p. žr. Mk 15,20-23; Mt 27,31-34; Jn 19,16-17)

19 Mantegna_Andrea_-_crucifixion_-_Louvre_from_Predella_San_Zeno_Altarpiece_Verona

§ 22. PIRMOS TRYS VALANDOS ANT KRYŽIAUS
Penktadienis, nuo 9 val. iki vidurdienio (trys Jėzaus žodžiai; kareiviai meta burtą dėl Jėzaus draužių; užrašas ant Kryžiaus; minios, teismo tarybos, kareivių ir net piktadarių iš abiejų pusių tyčiojimasis iš Kristaus)

Jn 19,18-24

18 Tenai Jį nukryžiavo; kartu su Juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje. 19 Pilotas padarė užrašą ir liepė prisegti prie kryžiaus. Ten buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“ 20 Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, lotyniškai ir graikiškai. 21 Aukštieji kunigai sakė Pilotui: „Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet: ‘Šitas skelbėsi: aš esu žydų karalius.’“ 22 Pilotas atkirto: „Ką parašiau, parašiau!“

23 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė Jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta. 24 Todėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet verčiau meskime burtą, kam ji teks.“ Taip išsipildė Raštas:

Jie drabužius mano dalijas,

meta dėl mano apdaro burtą.

Šitaip kareiviai ir padarė.

Lk 23,33-43

33 Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. 34 Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“ Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.

35 Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo, tegul pats išsigelbi, jei Jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ 36 Iš Jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam perrūgusio vyno 37 ir sakydami: „Jei Tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ 38 Viršum Jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“

39 Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi Tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ 40 Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! 41 Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“ 42 Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ 43 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“

Jn 19,25-27

25 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Klopo žmona Marija ir Marija Magdalena. 26 Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ 27 Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

(t.p. žr. Mk 15,24-32; Mt 27,35-44)

20 Leon_Bonnat_-_The_Crucifixion

§ 23. TRYS TAMSOS VALANDOS NUO VIDURDIENIO IKI TREČIOS VALANDOS POPIET
Dar keturi žodžiai sutemus, artėjant Kristaus mirčiai.

Mt 27,45–49

45 Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. 46 O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? – tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! 47 Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog Jis šaukiąsis Elijo. 48 Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. 49 Kiti kalbėjo: „Palauk! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti.“

Jn 19,28–30a

28 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“

29 Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų. 30 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“

Lk 23,45-46

45 …saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau. 46 O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ Ir su tais žodžiais numirė.

(t.p. žr. Mk 15,33-37)

21 grunewald-isenheim-altarpiece

§ 24. KRISTAUS MIRTĮ LYDINTYS REIŠKINIAI

Lk 23,45.47-49

45 …saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau. 47 Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“ 48 Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.

49 Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.

Mt 27,51-56

51 Ir štai šventovės uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. 52 Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. 53 Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. 54 Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“

55 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, Jam patarnaudamos. 56 Tarp jų buvo Marija Magdalena, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

(t.p. žr. Mk 15,38-41)

22 Sisto-Badalocchio-The-Entombment-of-Christ

§ 25. JĖZAUS KŪNO PALAIDOJIMAS JUOZAPO IŠ ARIMATĖJOS KAPE, ĮSITIKINUS, KAD JĖZUS MIRĘS
Penktadienio popietė, ne vėliau 18 val.

Jn 19,31–42

31 Kadangi buvo Pasirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, nes tas šabas buvo didelės šventės diena, jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. 32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti. 33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų, 34 tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. 35 Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. 36 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas. 37 Vėl kitoje vietoje Raštas sako: Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė.

38 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė kūną. 39 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris pirmiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsigabeno apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio. 40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys. 41 Toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 42 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Pasirengimo diena, o kapas arti.

(t.p. žr. Mk 15,42-46; Mt 27,57-60; Lk 23,50-54)

§ 26. MOTERŲ BUDĖJIMAS PRIE JĖZAUS KAPO
Moterys budi prie kapo, o tada laikosi šabo poilsio (prasidėjusio 18 val.); fariziejai pastato romėnų kareivių sargybą, kad prižiūrėtų romėnišką kapo anspaudą.
Nuo penktadienio iki šeštadienio pavakario

Mt 27,61-66

61 Ten dar buvo Marija Magdalena ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

62 Kitą dieną, po Pasirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai 63 ir kalbėjo: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, yra pasakęs: ‘Po trijų dienų aš prisikelsiu.’ 64 Tad įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų Jo ir nepaskelbtų liaudžiai: ‘Jis prisikėlė iš numirusių.’ Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“ 65 Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba ­ eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ 66 Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą.

(t.p. žr. Mk 15,47; Lk 23,55-56)


PRIEDAS: PAMOKSLAS IŠ EVANGELIJOS PAGAL JONĄ

§ 7. ATSISVEIKINIMO PAMOKYMAS MOKINIAMS AUKŠTUTINIAME KAMBARYJE
Jeruzalė

Jn 14

1 „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!

Tikite Dievą, tikėkite ir mane!

2 Mano Tėvo namuose daug buveinių.

Antraip argi būčiau sakęs:

Einu jums vietos paruošti!’?

3 Kai nuėjęs paruošiu,

vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu,

kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.

4 Kur aš einu, jūs žinote kelią.“

5 Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ 6 Jėzus jam sako:

Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.

Niekas nenueina pas Tėvą

kitaip, kaip tik per mane.

7 Jeigu pažinote mane,

tai pažinsite ir mano Tėvą.

Jau dabar Jį pažįstate ir esate matę.“

8 Pilypas Jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana.“ 9 Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!

Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!

Tad kaip tu gali sakyti:

Parodyk mums Tėvą’?

10 Nejau tu netiki,

kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?!

Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu.

Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.

11 Tikėkite manimi,

kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje.

Tikėkite bent dėl pačių darbų!

12 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau,

ir dar už juos didesnių,

nes aš keliauju pas Tėvą.

13 Ir ko tik prašysite mano vardu,

aš padarysiu,

kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.

14 Jei ko prašysite manęs mano vardu,

aš padarysiu.

15 Jei mane mylite,

jūs laikysitės mano įsakymų;

16 aš paprašysiu Tėvą,

ir Jis duos jums kitą Globėją,

kuris liktų su jumis per amžius, –

17 Tiesos Dvasią,

kurios pasaulis neįstengia priimti,

nes Jos nemato ir nepažįsta.

O jūs Ją pažįstate,

nes Ji yra pas jus ir bus jumyse.

18 Nepaliksiu jūsų našlaičiais ­

ateisiu pas jus.

19 Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys.

O jūs mane matysite,

nes aš gyvenu ir jūs gyvensite.

20 Tai dienai atėjus, jūs suprasite,

kad aš esu savo Tėve,

ir jūs manyje, ir aš jumyse.

21 Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi,

tas tikrai mane myli.

O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas,

ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu.“

22 Judas – ne anas Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kaipgi čia ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“ 23 Jėzus jam atsakė:

Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,

ir mano Tėvas jį mylės;

mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

24 Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko.

O žodis, kurį girdite, ne mano,

bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.

25 Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus,

26 o Globėjas – Šventoji Dvasia,

kurį mano vardu Tėvas atsiųs, –

Jis išmokys jus visko ir viską primins,

ką esu jums pasakęs.

27 Aš jums palieku ramybę,

duodu jums savo ramybę.

Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis.

Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!

28 Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau:

aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus!

Jei mylėtumėte mane,

džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą,

nes Tėvas už mane aukštesnis.

29 Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau,

kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.

30 Jau nebedaug su jumis kalbėsiu,

nes ateina šio pasaulio kunigaikštis.

Nors jis neturi man galios,

31 bet pasaulis privalo pažinti,

jog aš myliu Tėvą ir taip darau,

kaip Jis yra man įsakęs.

Kelkitės, eikime iš čia!“

§ 8. MOKYMAS PAKELIUI Į GETSEMANĘ

Greičiausiai – gatvėje

Jn 15–16

1 „Aš esu tikrasis vynmedis,

o mano Tėvas – ūkininkas.

2 Kiekvieną mano šakelę,

neduodančią vaisiaus,

Jis išpjauna,

o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo,

kad ji duotų dar daugiau vaisių.

3 Jūs jau esate švarūs

dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.

4 Pasilikite manyje,

tai ir aš jumyse pasiliksiu.

Kaip šakelė

negali duoti vaisiaus pati iš savęs,

nepasilikdama vynmedyje,

taip ir jūs bevaisiai,

nepasilikdami manyje.

5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.

Kas pasilieka manyje ir aš jame,

tas duoda daug vaisių;

nuo manęs atsiskyrę,

jūs negalite nieko nuveikti.

6 Kas nepasiliks manyje,

bus išmestas laukan

ir sudžius kaip šakelė.

Paskui surinks šakeles,

įmes į ugnį, ir jos sudegs.

7 Jei pasiliksite manyje

ir mano žodžiai pasiliks jumyse,

jūs prašysite, ko tik norėsite,

ir bus jums suteikta.

8 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas,

kad jūs duosite gausių vaisių

ir būsite mano mokiniai.

9 Kaip mane Tėvas mylėjo,

taip ir aš jus mylėjau.

Pasilikite mano meilėje!

10 Jei laikysitės mano įsakymų,

pasiliksite mano meilėje,

kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus

ir pasilieku Jo meilėje.

11 Aš jums tai kalbėjau,

kad jumyse būtų manasis džiaugsmas

ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

12 Tai mano įsakymas,

kad vienas kitą mylėtumėte,

kaip aš jus mylėjau.

13 Nėra didesnės meilės,

kaip gyvybę už draugus atiduoti.

14 Jūs būsite mano draugai,

jei darysite, ką jums įsakau.

15 Jau nebevadinu jūsų tarnais,

nes tarnas nežino,

ką veikia jo šeimininkas.

Jus aš draugais vadinu,

nes jums viską paskelbiau,

ką esu iš savo Tėvo girdėjęs.

16 Ne jūs mane išsirinkote,

bet aš jus išsirinkau ir paskyriau,

kad eitumėte, duotumėte vaisių

ir jūsų vaisiai išliktų,

kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu,

Jis visa jums duotų.

17 Aš jums tai įsakau:

vienam kitą mylėti!

18 Jei pasaulis jūsų nekenčia,

tai žinokite – jis manęs nekentė

pirmiau negu jūsų.

19 Jei jūs būtumėte pasaulio,

jis mylėtų jus kaip savuosius.

Kadangi jūs ­ ne pasaulio,

bet aš jus iš pasaulio išskyriau,

todėl jis jūsų nekenčia.

20 Atsiminkite mano žodžius,

kuriuos esu jums pasakęs:

Tarnas ne didesnis už šeimininką!’

Jei persekiojo mane,

tai ir jus persekios;

jeigu laikėsi mano žodžio,

laikysis ir jūsų.

21 Ir visa tai jums darys dėl manęs,

nes jie nepažįsta To, kuris yra mane siuntęs.

22 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs,

jiems kaltės nebūtų.

O dabar jie neturi kuo pateisinti

savo nuodėmės.

23 Kas manęs nekenčia,

nekenčia ir mano Tėvo.

24 Jeigu nebūčiau tarp jų daręs darbų,

kurių niekas kitas nėra daręs,

jiems kaltės nebūtų.

O dabar jie matė

ir vis tiek nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo.

25 Turėjo išsipildyti

užrašytas Įstatyme žodis:

Jie manęs nekentė be priežasties.

26 Kai ateis Globėjas,

kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo,

Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo,

Jis toliau liudys apie mane.

27 Ir jūs liudysite,

nes nuo pradžios su manimi esate buvę.

1 Aš jums tai paskelbiau,

kad nesukluptumėte.

2 Jie šalins jus iš sinagogų,

ir netgi ateis valanda,

kada jūsų žudikai tarsis atlieką

šventą pareigą Dievui.

3 Jie tai darys,

nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta.

4 Aš jums visa šita kalbėjau,

kad, jų siautėjimo metui atėjus,

atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs.

5 Dabar išeinu pas Tą,

kuris mane yra siuntęs,

ir niekas iš jūsų neklausia:

Kur Tu eini?’

Aš jums to nesakiau iš pradžių,

nes buvau su jumis.6 Kadangi jums tai pasakiau,

liūdesys jūsų širdis užliejo.

7 Bet sakau jums gryną tiesą:

jums geriau, kad aš iškeliauju,

nes jei neiškeliausiu,

pas jus neateis Globėjas.

O nukeliavęs aš Jį jums atsiųsiu.

8 Jis ateis ir parodys pasauliui, kaip šis klysta

dėl nuodėmės, dėl teisumo, dėl teismo.

9 Dėl nuodėmės,

kadangi netiki manimi.

10 Dėl teisumo,

kadangi aš pas Tėvą einu,

o jūs manęs daugiau neberegėsite.

11 Dėl teismo,

kadangi šio pasaulio kunigaikštis jau nuteistas.

12 Dar daugel jums turėčiau kalbėti,

bet dabar jūs negalite pakelti.

13 Kai ateis toji Tiesos Dvasia,

Ji ves jus į tiesos pilnatvę.

Ji nekalbės iš savęs,

bet skelbs, ką bus išgirdusi,

ir praneš, kas turi įvykti.

14 Ji pašlovins mane,

nes ims iš to, kas mano,

ir jums tai paskelbs.

15 Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano,

todėl aš pasakiau,

kad Ji ims iš to, kas mano,

ir jums tai paskelbs.

16 Prabėgs valandėlė ­ ir manęs neregėsite, ir dar valandėlė ­ ir vėl mane pamatysite.“

17 Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: „Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė ­ ir manęs nerėgėsite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite’? ir: ‘Aš einu pas Tėvą’?“ 18 Tad jie klausinėjo: „Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką Jis kalba.“ 19 Pamatęs, kad jie norėjo Jį klausti, Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus, ką reiškia žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė ­ ir manęs neregėsite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite’?

20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jūs verksite ir vaitosite,

o pasaulis džiūgaus.

Jūs liūdėsite,

bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.

21 Gimdydama moteris būna prislėgta,

nes atėjo jos valanda,

bet, kūdikiui gimus,

ji kančią užmiršta iš džiaugsmo,

kad gimė pasauliui žmogus.

22 Taip ir jūs dabar nusiminę,

bet aš jus vėl pamatysiu;

tada jūsų širdys džiūgaus,

ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.

23 Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jei tik prašysite Tėvą mano vardu,

Jis duos tai jums.

24 Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu.

Prašykite ir gausite,

kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

25 Aš jums vis kalbėjau palyginimais,

bet ateis valanda,

kada be palyginimų imsiu kalbėti

ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.

26 Tą dieną jūs prašysite mano vardu,

ir aš net nesakau,

kad aš prašysiu Tėvą už jus;

27 juk patsai Tėvas jus myli,

nes jūs mane pamilote ir įtikėjote,

jog aš esu iš Dievo atėjęs.

28 Išėjau iš Tėvo

ir atėjau į pasaulį.

Vėl palieku pasaulį

ir grįžtu pas Tėvą.“

29 Jo mokiniai tarė: „Štai dabar Tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų. 30 Mes dabar matome, kad Tu viską žinai ir nereikia Tave klausinėti. Todėl mes ir tikime, kad Tu esi išėjęs iš Dievo.“ 31 Jėzus jiems atsakė:

Pagaliau tikite?

32 Štai ateina valanda – ir net yra atėjusi, ­

kai jūs išsisklaidysite kas sau

ir paliksite mane vieną.

Tačiau aš ne vienas,

nes su manimi yra Tėvas.

33 Aš jums tai kalbėjau,

kad manyje atrastumėte ramybę.

Pasaulyje jūsų priespauda laukia,

bet jūs būkite drąsūs:

aš nugalėjau pasaulį!“

§ 9. KRISTAUS UŽTARIMO MALDA
Turbūt netoli Getsemanės

Jn 17

1 Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:

Tėve, atėjo valanda!

Pašlovink savo Sūnų,

kad ir Sūnus pašlovintų Tave

2 ir – Tavo duota galia į visus žmones –

teiktų amžinąjį gyvenimą

visiems, kuriuos Jam esi atidavęs.

3 O amžinasis gyvenimas –

tai pažinti Tave,

vienintelį tikrąjį Dievą,

ir Tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.

4 Aš Tave pašlovinau žemėje,

atlikdamas darbą,

kurį buvai man davęs nuveikti. 5 Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save

ta šlove, kurią esu pas Tave turėjęs

dar prieš atsirandant pasauliui.

6 Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms,

kuriuos man davei iš pasaulio.

Jie buvo Tavo,

o Tu juos atidavei man,

ir jie laikėsi Tavojo žodžio.

7 Dabar jie suprato,

jog visa, ką man esi davęs,

iš Tavęs kyla.

8 Tavo man patikėtus žodžius

aš perdaviau jiems,

o jie priėmė juos ir tikrai pažino,

kad esu iš Tavęs išėjęs;

įtikėjo, kad esi mane siuntęs.

9 Aš meldžiu už juos.

Ne už pasaulį meldžiu,

bet už Tavo man pavestuosius.

Jie juk yra tavieji!

10 Ir visa, kas mano, yra Tavo,

o kas Tavo – tai mano,

ir aš pašlovintas juose.

11 Aš jau nebe pasaulyje…

Jie dar pasaulyje,

o aš grįžtu pas Tave.

Šventasis Tėve,

išlaikyk juos savo vardu,

kurį esi man davęs,

kad jie būtų viena kaip ir mes.

12 Kol buvau su jais,

aš išlaikiau juos Tavo vardu,

kurį esi man davęs,

išsaugojau juos,

ir nė vienas jų nepražuvo,

išskyrus pražūties sūnų;

taip išsipildė Raštas.

13 Dabar aš einu pas Tave

ir tai kalbu pasaulyje,

kad jie turėtų savyje

manojo džiaugsmo pilnatvę.

14 Aš jiems perdaviau Tavo žodį,

bet pasaulis jų nekentė,

nes jie ne iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

15 Aš neprašau,

kad juos paimtum iš pasaulio,

bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.

16 Jie nėra iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

17 Pašventink juos tiesa!

Tavo žodis yra tiesa.

18 Kaip Tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,

taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.

19 Dėl jų aš pašventinu save,

kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

20 Ne tik už juos aš meldžiu,

bet ir už tuos,

kurie per jų žodį mane įtikės:

21 tegul visi bus viena!

Kaip Tu, Tėve, manyje ir aš Tavyje,

tegul ir jie bus viena mumyse,

kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi mane siuntęs,

22 Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs,

aš perdaviau jiems,

kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

23 aš juose ir Tu manyje,

kad jie pasiektų tobulą vienybę

ir pasaulis pažintų,

jog Tu esi mane siuntęs

ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.

24 Tėve, aš noriu, kad Tavo man pavestieji

būtų su manimi ten, kur ir aš,

kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs,

nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.

25 Teisingasis Tėve,

pasaulis Tavęs nepažino,

o aš Tave pažinau.

Ir šitie pažino, jog Tu mane atsiuntei.

26 Aš paskelbiau Tavo vardą

ir dar skelbsiu, kad meilė,

kuria mane pamilai,

būtų juose ir aš būčiau juose.“

2 Ancient_Jerusalem_Modern_Jerusalem

 Paskelbta 2020 03 07

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą