Kristus išgydo sunkiai kalbantį kurčių. Rankraštis. Miniatiūra, c. 15 a.
Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten buvo atvestas Jam sunkiai kalbantis kurčius ir prašyta uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, paseilino ir palietė jam liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“ – tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis jiems draudė, tuo jie plačiau Jį skelbė. Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“
Mk 7,31-37
NATOS: 12 sekmadienis po Trejybės. Ps 146,6-10 (kai Mk 7,31-37)
Klausytis (tik kitas priegiesmis):
P.: Šlovinsiu VIEŠPATĮ, kolei gyvensiu!
Amžiais Jis laikos teisybės,
gina reikmes nekaltų prispaustųjų,
alkaniems parūpina duonos.
Kalinius iš pančių VIEŠPATS vaduoja. – P.
Akliesiems šviesą VIEŠPATS grąžina,
klumpantiems padeda VIEŠPATS vėl atsistoti,
myli VIEŠPATS žmones teisingus,
VIEŠPATS sergi svetimšalio žingsnį. – P.
Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.
VIEŠPATS yra amžių Valdovas, –
Jis tavo Dievas, Sione!
Jis kartų kartoms viešpatauja. – P. x2
Trumpai apie psalmes pamaldose yra čia.
Paskelbta 2018 08 16, atnaujinta 2020 08 26.
