16 sekmadienis po Trejybės. Ps 130 (kai Jn 11,1-3.17-27.41-45)

Trumpai apie psalmes pamaldose yra čia.

Lozoriaus prikėlimas. Duccio di Buoninsegna, c. 1310-1311

Buvo vienas ligonis – Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais Jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo. Seserys nusiuntė žinią: „Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!“

17 Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kapo rūsyje. O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug penkiolikos stadijų atstu. Daug žydų buvo atėję pas Mariją ir Mortą paguosti jų dėl brolio mirties. Morta, išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, išėjo Jo pasitikti. Marija liko namie. Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas Tau duos.“ Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.“ Jėzus jai tarė:
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.
Kas tiki mane,
nors ir numirtų, bus gyvas.
Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane,
neragaus mirties per amžius.
Ar tai tiki?“
Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį.“

41 Jie nurito akmenį. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo:
„Tėve, dėkoju Tau,
kad mane išklausei.
Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai.
Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų,
kad jie įtikėtų,
jog Tu esi mane siuntęs.“
Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“ Ir numirėlis išėjo iš kapo. Jo rankos ir kojos dar buvo suvystytos aprišalais, o veidas apvyniotas drobule. Jėzus jiems įsakė: „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti.“
Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.

Jn 11,1-3.17-27.41-45 

Lozoriaus prikėlimas. James Tissot, tarp 1886-1894

Gaidos: 16 sekmadienis po Trejybės. Ps 130 (kai Jn 11,1-3.17-27.41-45)

P. – Dievas yra gailestingas: Jis visuomet išvaduoja.

Iš vargo bedugnės šaukiuos Tavęs, Dieve:
Dieve, išgirsk mano balsą!
Tegu Tavo ausys klausos įdėmiai
Mano maldaujančio šauksmo. – 
P.

Jei vis nedorybes minėsi,
Kas begalės išsiteisint?!
Betgi Tu atleisi kaltybes,
Ir vėl Tau tarnausim. – 
P.

Dieve, Tavy mano viltys,
Tavo žodžiu pasitiki mano siela.
Mano siela VIEŠPATIES laukia.
Labiau, kaip aušros – panaktiniai, tegu laukia VIEŠPATIES Izraelis. – 
P.

Dievas yra gailestingas:
Jis visuomet išvaduoja.
Jis tikrai savo tautą išgelbės
Iš visų nedorybių. – 
P. x2

Lozoriaus prikėlimas. Sant’Apollinare Nuovo bazilika, 6 a.

Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu Mesijas, Dievo Sūnus.

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą