Svečiuojantis pas Joną visada valgoma skaniai, bet daug. Jis gamina taip puikiai ir yra toks vaišingas, kad visi tai žino. Ir kai kartą pas mane ketino užsukti gausus būrelis jaunų žmonių, parašiau Jonui, prašydama atsiųsti keletą ne tik jam savaime suprantamų, bet ir man įveikiamų receptų. Ir kad patiekalams nereiktų prašmatnaus serviravimo, kad būtų patogu pasisiekti ir kad visiems patiktų.
Pirmas dalykas, kurį rekomendavo Jonas, yra gvakamolė. Štai kaip jis užrašė visą eigą:
Iš pirštais imamų dalykų: Gvakamoulis
- 4 avokadai (prinokę, vadinasi išgelbėk avokadą)
- 4 pomidorai
- 1 svogūno galvutė (neperdidžiausia)
- 1 laimas
- 1 čili pipiras (raudonas)
- Ryšulėlis lapinės kalendros
- Žiupsnelis druskos
Iš pomidorų reikia išimti sėklytes, tada juos smulkiai supjaustyti.
Iš avokadų išimti kauliukus ir minkštimą, sudėti su pomidorais.
Svogūnas, čili, kalendra smulkiai supjaustoma, druskos žiupsnis, išspausti laimo sultis, visa tai sumaišyti su pomidorais, avokadais ir pergrūsti su daiktu, kuris skirtas bulvių košei grūsti… Turi gautis žaliai raudona košė, kuri yra šiek tiek aštri, rūgšti, sūri.
Tada imi tortila čipsiukus, dažai į tą košę ir gaunasi gėris… Arba kitaip sugalvoji.
Beje, čia nieko originalaus… meksikiečių liaudies receptas, kurį išmokau iš vienos žavios moteriškės Heide Parke Čikagoje.
