King Cake | Pyragas užgavėnėms

Gretna miesto Salemo parapijos klebonas liuteronas Larry Beane parašė apie laikotarpio prieš gavėnią specifiką pas juos. Mat, kai gyveni Naujojo Orleano kaimynystėje, tai šį tą reiškia. Tiesa, nuramina jis, dauguma renginių, skirtingai nei galima įsivaizduoti nebuvus, yra family friendly, jei nesiveršime į populiariausias švenčiančių miesto svečių mylimas gatves.

Kokia proga renginiai? Karnavalo, kurio kulminacija – Mardi Gras (“antradienis riebusis”). Man susidarė įspūdis, kad ten kaip pradedama švęsti nuo Trijų Karalių (ir iki tol, žinoma), taip ir nesustojama iki Užgavėnių antradienio vidurnakčio, kai nuo aukščiausio šventimo laiptelio šokama tiesiai į Pelenų Trečiadienį – gavėnią.

Pinterest, dinnermexican

Kodėl kunigas iš Luizianos mums apie tai kalba? Nes yra dvejopa tradicija: viena – jau minėta gesima liturginio ritmo, kai nuo Kristaus atsimainymo tipu-tapu per tris sekmadienius laipsniškai nurimdami ateiname ir suklaupiame prie gavėnios pradžios altoriaus, kur kunigas paženklina kaktą kryžiumi iš pelenų. O kita – kai šventimas tik intensyvėja nuo Trijų Karalių šventės iki pat Pelenų Trečiadienio. Tik tada užsibaigia Epifanijos (Viešpaties Apsireiškimo) – Trijų Karalių – laikotarpis, tik tada baigiamos švęsti Kalėdos – kiti, žiū, dar ir užtaupytas eglutes pasipuošia! Moksleivius, rašo, tuo metu išleidžia atostogų. Skaitykit patys

Nebūčiau tiek gilinusis, jei ne tas spalvotas pyragas. Instant love! 

Koks? King Cake. Karališkas. Įstabių spalvų: purpuro (simbolizuojančios teisingumą), žalios (tikėjimą) ir aukso (galybę). Ir dar kūdikėlis turi būti. Kas ras – tam laimė. Ir iš to žmogaus kitąmet priklauso King Cake (iš tiesų tai reikia parūpinti jau kitam vakarėliui, kuris galbūt rytoj – bet kol dar ne visai gyvename Naujojo Orleano ritmu, tai bus pats tas dažnumas).

Štai trumpas reportažas apie:

Bandom – kepam? Taip!

Pirmiausia – muzika. Nes taip ir yra.

Tada – spalvos. Imčiau visų spalvų cukrų (geriau gaunasi), bet violetinės nebuvo, tad šią keitėm pabarstukais.

YouTube radau daugybę receptų, išsirinkau šį, nes paprastai ir aiškiai – kas, kad ilga trukmė, vaikams irgi patiko tikroviškas nenugludintas procesas, o amerikietiškai skaičiuojamas proporcijas paverčiau į mūsišką matavimą, taip ir surašau po video, raskit. Rašau gramais, nes turiu svarstykles, tad svėriau ir skysčius, o ne matavau mililitrais.

Jis ruošia dvigubą kiekį tešlos, mat pusę užšaldys ir vėliau gamins tradicines Naujojo Orleano spurgas – beignets. Surašiau, kiek reikia vienam pyragui. O eigą štai patys nusižiūrėkit (nenaudojau mikserio, minkiau rankomis):

Tešla

400–500 g miltų (400 suverskit nedvejodami, o paskui jau žiūrėkit, kiek reiks, kad neliptų prie rankų ir pan.)
1 pak. sausų mielių (11 g)
60 g šilto vandens (mielėms)
1 kiaušinis
125 g pieno
Žiupsnelis druskos
50 g cukraus
60 g sviesto
1 indelis (Philadelphia light) kreminio sūrio (125 g)

Turės iškilti.

Dariau viską pagal šefą iš YouTube (taip, ir drėgnu rankšluosčiu apdengiau tešlą dviem valandoms).

Įdaras

120 g cukraus (jis ima link 140 g, 50:50 baltojo ir rudojo)
2 šaukštai cinamono
50 g sviesto (šio dalis eis aptepimui viduje, o likutis – viršuje)

Glaistas 

120 g cukraus pudros
2-3 šaukštai pieno (iš pradžių 2, žiūrėkit)
- ir išvis, galit pasigaminti maždaug 1,5 karto daugiau.

Papuošimas

Tie spalvoti cukriukai ir pabarstukai
(Nežinau, kodėl, bet man protas spalvas rodė taip: geltOna-žAlia-…violetinė – prieš laikrodžio rodyklę. )

Kepiau prieš tai įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje su kaitinimu ir ventiliatoriumi 20 min, tada dar 5, ir dar 3-4 palaikiau išjungus. Iškart tepiau ir barstė vaikai, kiekvienas išsirinkęs spalvą.

Mūsų šeimoje visiems pasirodė labai gardus. Ir pinigėlis neliko nerastas!

Aš juk pinigėlį, ne kūdikėlį, niekam nematant įbrukau prieš pat kepimą (bet reikia prieš valgant visus persergėt – kad neužspringų, dantų nenusilaužtų. Šakutes naudokit ).

Papildyta. Kai kepiau antrą kartą, nešimuisi į parapiją, kad nereiktų krūpčioti, įkepiau ne figūrėlę (iki šiol neieškojau, nežinau, kur nusipirkti) ir ne pinigėlį, o džiovintą abrikosą be kauliuko. Irgi neliko nesurastas, žinom, kas keps kitąmet. 

Ir dar. Man skaniau šiltas, ką tik iškeptas ir papuoštas, nei kitą dieną.

Kas laimėjo? Kaip sako mano Tėtis – jei gyvi sveiki, sužinosim kitais metais, laimingasis juk kepa pyragą!

Skanaus!

Ak, tiesa. Gi himnas. Atraskit ir jūs. Istorija yra čia (man baisiai įdomu), o gražiausia rasta versija man čia:

May we all turn into dogs and cats
If ever I cease to love.

Tiks ne tik per Šv. Valentiną, bet ir kasdienybei.

Paskelbta 2020 02 23, atnaujinta 2021 02 07

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą