Pica (greitasis variantas, su pirktine tešla)

Apie picą. Trumpai.

Kaip legenda byloja, neapolietis Raffaele karalienės garbei iškepė blyną, ant kurio buvo raudonas pomidorų padažas, baltas mozarelos sūris ir žali baziliko lapeliai. Kadangi minėtos spalvos simbolizuoja Italijos vėliavą, tai šis kūrinys karalienės garbei buvo pavadintas Pizza Margherita.

Kažkoks Džiovanis, tikriausiai jau Niujorke, ant blyno nušlavė vakarykščių pietų trupinius, tarp kurių mėtėsi mėsgalis, dešrigalis, o ant viršaus užtarkavo sūrio. O jau šiam subtiliam reikalui davė laaaabai įmantrų pavadinimą. Kuris šioje vietoje visai nesvarbus.

Nesigilindamas į itališkos picos subtilumus, pasakysiu tik tiek, kad makaliūzė, kurią mes valgome ant blyno – Amerikos išeivių italų išradimas. Kažkada “Ritos slėptuvė” buvo picų etalonas Vilniuje, o Klaipėdoje prie stoties buvo picerija, kur picos kainavo nuo 10 iki belenkiek litų. Tuo metu studentaudami pragyvendavome mėnesį už 100 litų. Tad sunkiai nusakoma buvo prabanga. Todėl greitai paplito variantai, kai ant duoninio paplotėlio užtepama kečupo, užpjaustoma dešros (galima sosiskų) ir užtarkuojama sūrio. Visa tai pakaitinama mikrobangėje, kad sūris išsilydytų.

Pica patraukli ne tik valgytojams, bet ir verslininkams. Amerikiečiai skaičiuoja, kad nuo picos turi likti 100 – 200 % pelno, o jei nori daugiau, reikia pardavinėti dalimis. Kadangi Lietuvoje niekas apie picą gabalais net nesusimąsto, tai reikia manyti, kad uždirbama pakankamai.

Nesu didelis picos fanas, bet augindamas du paauglius kartais suprantu, kad pasirinkimas labai paprastas: rinkis kokio pavadinimo ir iš kur norėtum. Apie dabartines tinklines picas kalbėti neįdomu, nes tai sukeltų bereikalingų diskusijų. Čia kiekvieno skonio reikalas.
Kaip picą išsikepti pačiam?

5
Jau!

Yra du keliai – darbštiems ir turintiems daug laiko bei skubantiems, kurie privalo greitai pamaitinti porą išalkusių piktų paauglių.

Kaip iš kietagrūdžių miltų iškildinti mielinę tešlą, o po to iškočioti ploną paplotį tikrai nesiruošiu jūsų mokyti. Variantas gerokai paprastesnis. (Tiesa, yra dar tokia greita tešla, bet nebandžiau)

Prekybos centre perkame picos tešlą (šįkart pirkau lidle, bet yra ir maximoj, ir rimi), kuri jau suvyniota ant kepimo popieriaus. Vieno tokio rulono uztenka dviems žmonėms (netgi trims, bet tik ne paaugliams).

0

Pomidorų tyrė. Geriausiai natūrali. Taip išvengsite įvairiausio pridėtinio cukraus, krakmolo ir kitokių niekų, kurie yra kečupuose.
1 svogūnas
2 pomidorai
250 g sūrio (geriausiai tinka mocarela, nes ji savo skoniu neužgožia sudėtinių dalių, bet čia jau nuo skonio ir piniginės priklauso)
Na, o visi kiti ingredientai priklauso nuo jūsų skonio ir fantazijos. Nuotraukose matomai picai reikėjo
100 g saliamio
ir gal 50 g vytinto Švarcvaldo kumio
bei keleto lapelių šviežio baziliko
(nors puikiausiai tinka sausi prieskonių mišiniai picai)

1

Ingredientų savikaina nepasiekė įprastos picerijos picos kainos, bet gausa gerokai pranoko šiuos kepėjus.

2

Trukmė?
10 min (maksimum!) sumesti ingredientus ant blyno ir dar 16-17 min. 200 laipsnių orkaitėje.

3

 Skanaus!
Galutinis rezultatas – foto viršuje! 

4

 

Jonas Liorančas
Jonas yra draugas, mėgstantis ir gebantis gardžiai ištaisyti visokius valgius. Ir širdingai vaišinantis artimą savo.

Parašykite komentarą