Trys nuostabūs dalykai! Tik štai ryžkis, žmogau, va taip gyventi čia ir dabar, tikrovėje. Kasdien. Ir dar – pamaldos. Vienos mamos bloge (neberandu) perskaičiau, kaip ji, šiaip ne taip atsibrukusi į bažnyčią ir įsitaisiusi suole su savo keliais ikimokyklinio amžiaus vaikučiais, pašnibždom pašmaikštavo šalia sėdinčiai parapijietei: „Gaila, kad į bažnyčią nedera atsinešti džino“. Iš draugseserės […]
Tai kada sunkiau – prieš šventes, per jas ar po moksleivių atostogų?.. Retorinis, aišku, kalbėjimas. Užtat kaip gera, kad yra viltis. Kad ir čia. Nesakyčiau, jei nereiktų. Maždaug prieš metus (gal per moksleivių Velykų atostogas ) perskaičiau ilgą dviejų dalių straipsnį Оставь ребенка в покое. Nebeatsimenu visko, bet vienas epizodas labai įstrigo (berods, 2 d.). […]
Praėjusią žiemą pažiūrėjau filmą, su kuriuo sąmoningame gyvenime kažkodėl buvau apsilenkusi – Birželis, vasaros pradžia (1969). Ir sakiau reiks prisiminti, kad ten mūsų giesmę groja. Ir štai vėl proga Čia galima pažiūrėti: Man visa ištrauka nuo 1:07:20 iki 1:10:45 nenusakoma, bet jei konkrečiai apie giesmelę, tai epizodas prasideda 1:09:11: … Kas tiki, Dievas niekados / To […]