„Štai, štai kaip aš jaučiuosi ir gyvenu!“ – atsimenu, džiaugsmingai pagalvojau, skaitydama šiuos įstabaus žmogaus Antonijaus Surožiečio žodžius. Nes kai vaikystėje išgirsti iš artimųjų, kad jau tu, Vilma, jei vyras būtum, tai į kunigus matyt eitum: tau vis bažnyčia ir bažnyčia rūpi, – o ten, Tauragės krašte, iš tikrųjų tarp laukų, sandėlių, motociklų, ekonomikos, medicinos ir […]