Kasdieniame sukimesi mintys (tos, kur pačios sau) tarsi susikaupia galvoje ir prašosi išimamos, nes pradeda į tarpus užsikrauti ir blykčioja kažkur prieš akis. Kažkaip taip. Atklysta vaikštant, stebint(is), besitvarkant. Nei aš jų rūšiuosiu, nei gludinsiu. Išimsiu, ir tiek Tai pagalvojau šiandien grįždama, kad ir kaip ten būtų su vaiko prigimtiniu gerumu (tabula rasa – bet […]