Paul Gerhardt, liuteroniškų giesmių kūrėjas
Jei Martynas Liuteris (1483–1546) laikomas įtakingiausiu vokiškų liuteroniškų giesmių kūrėju 🌹 ⛪️, tai Paulius Gerhardtas (1607–1676) – daugelio mylimiausiu. 
Liuteronų kunigas, teologas, poetas Bažnyčios kalendoriuje minimas kartu su dviem kitais žymiais giesmių kūrėjais Johannu Heermannu ir Philippu Nicolai pastarojo mirties dieną – spalio 26-ąją.
O šiandien, gegužės 27 d., yra 350-osios Pauliaus Gerhardto mirties („gimimo Dangui“) metinės. Minime, giedodami jo giesmes, kurių tiek daug liuteronų giesmyne „Krikščioniškos giesmės“ (2007). Jomis galime pradėti dieną ir pasiruošti nakties poilsiui, jos apgieda kiekvieną žmogaus gyvenimo ir bažnytinių metų etapą, be jų neįsivaizduojame didžiųjų švenčių.
Pauliaus Gerhardto gyvenimas buvo be galo sunkus. Skaudžios skaudžios netektys: paauglystėje – tėčio ir mamos, suaugus – brolio, keturių kūdikių vaikų ir mylimos vos penktą dešimtį įpusėjusios žmonos Annos Marijos, kai pats 61 m. amžiaus liko su vieninteliu išgyvenusiu sūneliu Pauliumi Friedrichu, kuriam tuo metu buvo 5 metukai (ketvirtas vaikas iš penkių, trijų mergaičių ir dviejų berniukų, suaugęs tapo liuteronų kunigu, kaip ir jo tėvas, prosenelis ir proprosenelis iš mamos pusės)).
Mokytojaudamas Berlyne, o vėliau ten tarnaudamas kunigu (įšventinas 44 m. amžiaus, labai mylėtas parapijiečių) Paulius Gerhardtas susidraugavo su Šv. Mikalojaus (Nikolaikirche) bažnyčios vargonininku, kantoriumi ir kompozitoriumi Johannu Crügeriu (1598–1662), gal net dar tragiškesnio likimo žmogumi. Tikinčių daug kančių patyrusių bičiulių bendradarbiavimas daugybei šalia jų ir po jų gyvenusių ir gyvenančių tikinčiųjų paliko nuostabiausias giesmes, pilnas paguodos ir nesunaikinamos vilties. Ligomis, netektimis, 30 metų karu, maru ir badu ištirtas tikėjimas nepaliauja stiprinti krikščionis, giedančius įvairiausiomis pasaulio kalbomis.
Pirmoji išspausdinta P. Gerhardto giesmė – „Paveski Dievo valiai“ (1653 m., kai jam buvo 46 metai. Tada dar buvo nevedęs – susituokė tik 48 m. amžiaus). „Krikščioniškos giesmės“ Nr. 349. Akrostichas pagal Ps 37,5: „Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis tau padės.“ Vok. k. posmeliai prasideda vienas po kito sekančiu tos Biblijos eilutės žodžiu.
Viena pačių žymiausių ir mylimiausių giesmių ne tik liuteroniškame pasaulyje – „Miela Kristaus galvelė“, parašyta 1656 m. („Krikščioniškos giesmės“ Nr. 66). Tuo metu prieš metus susikūrusi šeima susilaukė pirmagimės Marijos Elzbietos, kuri išgyveno vos daugiau nei pusmetį. Po dukrelės mirties pasiligojusi Anna Marija nebeišsveiko visą likusį neilgą gyvenimą. Paulius Gerhardtas tada tarnavo Mittenwalde miestelio bažnyčioje (netoli Berlyno), kurios altoriuje yra Kristaus veido atvaizdas Veronikos drobulėje, geriausiai regimas pamaldas laikančiam kunigui. Sakoma, kad Kristaus veido artumas įkvėpęs kūrėją lotyniškas viduramžių eiles sudėti gimtąja kalba ir guodžiančiais maldos žodžiais išreikšti krikščionio ilgesį ir pasitikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi.
Mittenwalde altorius. Kristaus veidas / Veronikos drobulė. Luko Kranacho dirbtuvės, 16 a. pr.
Mirties patale Anna Marija paprašė vyro jai perskaityti baigiamuosius giesmės posmelius:
Reikės kai atsiskirti,
Tik nepalik manęs,
Kai laikas bus man mirti,
Priimki prie savęs.
Ir kai širdis galiausiai
Apalps mirties metu,
Paguosk mane meiliausiai
Savu kentėjimu.
Paguosk mane meilingai,
Kai bus mirtis šalia,
Priminki, kaip galingai
Tu pergalėjai ją.
Tad į Tave žiūrėsiu
Tikėdamas tvirtai,
Širdy Tave turėsiu –
Mirsiu palaimintai.
