Audite coeli – Klausykitės, dangūs! (Iz 1,2)

Jei nebūtų mirties, negalėtų mirti ir nuodėmė. Dievas suteikia nuodėmei maloningą ir naudingą bausmę, nužudydamas ją mirtimi. Adomas turi mirti ir suirti, kad galėtų pakilti Kristus, tai įvyksta per atgailą, o viskas ištobulinama mirtyje. Mirtis naudinga visiems, kas tiki Kristumi, nes visa, kas gimę iš Adomo, pavirsta į dulkes, tik Kristus išlieka mumyse. 

Iš Martyno Liuterio Septynių atgailos psalmių
_{^{„Kasdien Tave garbinsiu“  2017)}}

Ant bažnytinių metų slenksčio: paskutinis liturginių metų sekmadienis Liuteronų bažnyčioje yra Amžinybės sekmadienis.

Po jo – Pirmas Advento sekmadienis, bažnytinių metų pradžia.

O trečiadienį prieš Amžinybės šventę yra Atgailos ir maldų diena.

Žemiau skaitykite Algirdo Jurėno išverstas atgailos psalmes, o po jomis yra įskaitytų ekumeninio vertimo psalmių vaizdo įrašai (Lietuvos Biblijos draugijos leidimas; tekstus rasite čia).

6 psalmė

VIEŠPATIE, nesudrausk manęs, kai rūstauji,  ir, kai niršti, nebausk manęs!
Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes aš nusilpęs! Pagydyk mane, VIEŠPATIE,  nes mano kaulus gelia
Ir mano siela smarkiai sukrėsta!  Bet Tu, o VIEŠPATIE – kaip dar ilgai?
Gręžkis, VIEŠPATIE! Išgelbėk mano gyvybę!  Padėk man dėl savo malonės!
Nes miręs niekas nebeatsimena Tavęs;  šeolyje – kas giria Tave?
Aš pailsau bevaitodamas;  kiekvieną naktį laistau savo lovą,  ašaromis aplieju savo patalą.
Nuo širdgėlos aptemo mano akys,  nusilpo dėl visų mano priešininkų.
Atstokite nuo manęs, visi piktadariai,  nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmo balsą!
VIEŠPATS išgirdo mano maldavimą;  VIEŠPATS priima mano maldą.
Tegul nusivilia ir labai nusigąsta visi mano priešai, tegul atsitraukia, tegul nusivilia staiga!
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

32 psalmė

Laimingas, kuriam atleistas nusikaltimas,  kurio nuodėmė uždengta!
Laimingas žmogus, kuriam VIEŠPATS nepriskaito kaltės  ir kurio dvasioje nėra apgaulės!
Kai tylėjau,  dūlėjo mano kaulai, man dejuojant per ištisą dieną.
Nes dieną ir naktį slėgė mane Tavo ranka.  Išdžiūvo mano liežuvis kaip vasaros sausromis.
Daviau Tau žinoti savo nuodėmę  ir nenuslėpiau savo kaltės. Tariau: „Tegul aš išpažinsiu savo priešgyniavimus VIEŠPAČIUI!“ ­ Tada Tu atleidai mano nuodėmės kaltę.
Todėl tesimeldžia Tau  kiekvienas maldingasis bėdos metu. Kai patvins gausingi vandenys, jie jo nepasieks!
Tu esi mano apgintis, nuo bėdos mane apsergi.  Išgelbėjimo krykštavimais Tu apsupsi mane.
„Aš pamokysiu tave  ir parodysiu tau kelią, kuriuo turi vaikščioti;  duosiu patarimų, kreipdamas į tave savo akį.
Nebūk kaip arklys, kaip asilėnas, neturįs supratimo!  Žąslais ir apynasriu jį reikia suvaldyti;  kitaip jis nesiartina prie tavęs.“
Daug skausmų turi nedorėlis,  tačiau tą, kuris pasitiki VIEŠPAČIU,  malonė apsups!
Linksminkitės VIEŠPAČIU  ir džiūgaukite, teisieji, ir krykštaukite,  visi tiesiaširdžiai!
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

38 psalmė

VIEŠPATIE, kai rūstauji, manęs nebark,ir kai niršti, manęs nenubausk!
Nes Tavo strėlės įsmigo į mane  ir nusileido ant manęs Tavo ranka.
Nebėra nieko sveiko mano kūne dėl Tavo pasipiktinimo,  nieko nepažeisto mano kauluose dėl mano nuodėmės,
Nes mano kaltės užvirto man ant galvos;  kaip slegianti našta jos pasidarė man per sunkios.
Ėmė dvokti, pūliuoti mano žaizdos  dėl mano kvailystės.
Aš suglumau, visai sulinkau,  visą dieną vaikščiojau aplink gedulo drabužiais,
Nes mano strėnos pilnos uždegimo  ir nebėra nieko sveiko mano kūne.
Esu sustiręs ir visiškai sumuštas;  šaukiau iš savo dejuojančios širdies.
O Viešpatie, Tau atviras kiekvienas mano troškimas  ir mano dūsavimas Tau nepaslėptas!
Mano širdis smarkiai plaka, mane paliko mano jėgos  ir mano akių šviesa – net jos nebeturiu!
Mano draugai ir bičiuliai stovėjo atstu  nuo mano slogos;  mano artimieji stovėjo atokiai.
Paspendė žabangus tie,  kurie kėsinas į mano gyvybę; kurie siekė mano nelaimės, sutarė pragaištį  ir visą dieną šnibždėjo apgaules.
Bet aš buvau kaip kurtinys: to negirdėjau,  ir kaip nebylys, kuris neatveria savo burnos.
Pasidariau kaip žmogus, kuris negirdi  ir kurio burnoje nėra prieštarų,
Bet Tavęs, o VIEŠPATIE, aš laukiau!  Tu atsakysi, Viešpatie, mano Dieve!
Nes galvojau:  „Kad tik jie nepiktdžiugautų dėl manęs,  kad, mano kojai svyruojant, nesididžiuotų prieš mane!“
Nes aš esu pasiruošęs suklupti,  ir mano skausmas yra nuolat su manim.
Juk išpažįstu savo kaltę,  sielojuos dėl savo nuodėmės.
Bet tie, kurie be pagrindo man priešinasi, yra galingi,  ir daug yra tokių, kurie be priežasties manęs nekenčia.
Tie, kurie atlygina piktu už gera,  yra man priešingi už tai, kad vijaus gera.
Nepalik manęs, VIEŠPATIE!  Mano Dieve, nebūk toli nuo manęs!
Skubėk man padėti,  o Viešpatie, mano išgelbėjime!
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

51 psalmė

Pasigailėk manęs, Dieve, pagal savo malonę,  pagal savo didį gailestingumą išdildyk mano priešgyniavimus!
Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę  ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane!
Nes aš gerai pažįstu savo priešgyniavimus,  ir mano nuodėmė yra nuolat mano akyse.
Tau, Tau vienam nusidėjau  ir dariau, ką laikai pikta. Tad pasirodai teisus savo sprendimu,  nepeiktinas savo teisimu.
Gi kaltas esu gimęs,  ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina.
Tu gi mėgsti tiesą būties gilumoje,  slaptoje mane mokai išminties.
Apvalyk mane nuo nuodėmės yzopu, kad būčiau švarus!  Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą!
Duok man išgirsti džiaugsmą ir linksmybę!  Tedžiūgauja kaulai, kuriuos sudaužei!
Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių  ir visas mano kaltes išdildyk!
Tyrą širdį sukurk man, Dieve,  ir tvirtą dvasią atnaujink mano viduje!
Nenumesk manęs iš savo akivaizdos  ir savo šventosios dvasios neatimk nuo manęs!
Vėl man suteik savo išganymo džiaugsmą,  ir noringa dvasia tegul paremia mane!
Noriu mokyti priešginas Tavo kelių,  kad nusidėjėliai gręžtųsi į  Tave.
Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve,  Dieve, mano gelbėtojau,  kad krykštautų mano liežuvis dėl Tavo gelbėjančios galios!
Viešpatie, praverk mano lūpas,  kad mano burna skelbtų Tau gyrių!
Nes Tu nemėgsti aukos,  ir jei duočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.
Mano auka, Dieve, ­– sulaužyta dvasia;  sulaužytos ir sutrintos širdies  Tu, Dieve, nepaniekinsi.
Savo maloninga valia parodyk gera Sijonai:  atstatyk Jeruzalės sienas!
Tada Tau patiks teisėtos aukos,  deginamoji, visai sudeginama auka;  tada atnašaus ant Tavo aukuro jaunus bulius.
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

102 psalmė

O VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tegul pasiekia Tave!
Nepaslėpk savo veido nuo manęs [dabar], kai bėdoj esu!  Palenk prie manęs savo ausį; kai šaukiuos,  nedelsiant išklausyk mane!
Nes pranyko kaip dūmai mano dienos  ir mano kaulai degė kaip židinys.
Apdegusi kaip žolė sudžiūvo mano širdis,  kad net pamiršau valgyti savo duonos.
Dėl mano garsaus vaitojimo  prilipo mano kaulai prie mano odos.
Likau panašus į dykumos paukštį,  pasidariau kaip griuvėsių apuokas.
Budėjau ir likau  kaip vienišas paukštis ant stogo.
Visą laiką mane plūdo mano priešai;  kurie išjuokė mane, keiksmažodžiu minėjo mane!
Nes pelenus valgiau kaip duoną  ir savo gėrimą maišiau su ašaromis
Dėl Tavo nirtingos rūstybės,  nes Tu pakėlei ir nusviedei mane.
Mano dienos – kaip ištįsęs šešėlis,  o aš pats džiūstu kaip žolė.
Bet Tu, VIEŠPATIE, per amžius sėdi soste,  ir Tavo vardo minėjimas tveria per visas kartas.
Tu pakilsi, pasigailėsi Sijonos,  nes metas jai teikti malonę,  nes atėjo paskirtas laikas.
Juk Tavo tarnai mėgo jo akmenis  ir jiems buvo gaila jo dulkių.
Tada pagonys bijosis VIEŠPATIES vardo  ir visi žemės karaliai ­– Tavo skaistybės,
Nes VIEŠPATS bus atstatęs Sijoną,  pasirodęs savo skaistybėje,
Atsižvelgęs į nuskurdėlių maldą  ir nepaniekinęs jų maldos.
Tai tebūnie užrašyta vėlesniajai kartai,  kad tauta, kuri bus sukurta, girtų VIEŠPATĮ:
Kad iš savo šventosios aukštybės  VIEŠPATS pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,
Kad išgirstų belaisvių dejavimą,  kad išlaisvintų pasmerktuosius mirčiai, ­
Kad Sijonoje garsintų VIEŠPATIES vardą  ir Jo šlovinimą­ Jeruzalėje,
Kai tautos susirinks draugėn ir karalystės  VIEŠPATIES garbinti.
Jis išsekino amžiaus vidury mano jėgas,  sutrumpino mano dienas.
Aš sakau: „Mano Dieve, ­ neatimk manęs mano viduramžyje –  Tu, kurio metai tęsias per visas kartas!“
Kadaise Tu įkūrei žemę,  ir dangūs – Tavo rankų darbas.
Jie pragaiš, bet Tu pasiliksi;  jie visi nusidėvės kaip apdaras.  Kaip drabužį Tu juos pakeisi, ir jie praeis. Bet Tu esi tas pats,  ir Tavo metai nesibaigs.
Tavo tarnų sūnūs toliau gyvens ir jų palikuonys pastoviai gyvuos Tavo akivaizdoje.
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

130 psalmė

Iš gilybių šaukiaus Tavęs, VIEŠPATIE!
O Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tavo ausys tebūnie įdėmios  mano maldavimų balsui!
Jei Tu, VIEŠPATIE, laikysi nuodėmių sąskaitą,  kas, VIEŠPATIE, begalės išsilaikyti?
Bet pas Tave yra atleidimas,  kad Tavęs bijotų.
Turėjau viltį VIEŠPATYJE, mano siela turėjo viltį;  laukiau Jo žodžio.
Mano siela laukia VIEŠPATIES labiau,  kaip sargai ryto, kaip sargai ryto!
Izraeli, lauk VIEŠPATIES,  nes VIEŠPATS maloningas  ir turi didelę galią atpirkti.
Jis pats atpirks Izraelį iš visų jo nuodėmių.
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

 

143 psalmė

VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą,  klausykis mano meldimo pasigailėti! Būdamas ištikimas, išklausyk mane, būdamas teisus!
Ir neik į teismą su savo tarnu,  nes niekas gyvas nėra teisus Tavo akyse!
Nes priešas persekiojo mane,  sutrypė į žemę mano gyvybę, mane pasodino tamsybėse,  kaip seniai mirusiuosius.
Tad alpo manyje mano dvasia,  mano viduje nustėro mano širdis.
Aš atsiminiau senąsias dienas,  mąsčiau apie visą Tavo veiklą,  apie Tavo rankų darbą galvojau.
Aš pakeliu išskėtęs savo rankas į Tave;  mano siela Tavęs trokšta kaip išdžiūvusi žemė.
Skubiai išklausyk mane, VIEŠPATIE:  išsibaigė mano dvasia! Neslėpk savo veido nuo manęs,  kad nebūčiau panašus į nužengusius į duobę!
Duok man jau rytmetį išgirsti Tavo malonę,  nes Tavim pasitikėjau! Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti,  nes į Tave pakėliau savo sielą!
Išgelbėk mane nuo mano priešų, VIEŠPATIE:  pas Tave atėjau glaustis!
Mokyk mane vykdyti Tavo valią,  nes Tu esi mano Dievas! Tavo geroji Dvasia  tegul veda mane lygia žeme!
Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,  išlaikyk mane gyvą! Savo teisumu  išvesk mane iš bėdos!
Savo malone  nutildyk mano priešus ir pražudyk visus mano prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas!
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados,  ir per amžių amžius. Amen.

Šventasis Dieve, gailestingasis Tėve, Tu esi geros širdies, malonus ir kantrus, nusidėjėliams sugrįžtant Tu atleidi jų nuodėmes ir kaltes; atleisk mums, Viešpatie Dieve, mūsų nuodėmes ir per Jėzų Kristų leisk patirti Tavo malonę, kad Jį tikėdami gautume išteisinimą, gyvastį ir išganymą; meldžiame to per Tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Krikščioniškos giesmės, 2007

Paskelbta 2017 11 21. Atnaujinta 2020 11 16