Apaštališkasis tikėjimo išpažinimas
Apaštališkasis tikėjimo išpažinimas mums padeda išpažinti Dievą, kuris viską atliko, kad per Jėzų Kristų išganytų mus iš nuodėmės ir padarytų savo Bažnyčios nariais. (Knyga Liuteronybė, 9 psl.)
Tikiu (į) Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.
Ir (į) Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numiręs ir palaidotas, nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių, įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu (į) Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę (krikščionių) Bažnyčią,
š v e n t ų j ų b e n d r a v i m ą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.
III tikėjimo skyrius. Apie pašventinimą
Ką tai reiškia?
Tikiu, kad aš savo paties protu ir jėgomis negaliu į savo Viešpatį Jėzų Kristų tikėti, nei prie Jo artintis, bet Šventoji Dvasia mane per Evangeliją pašaukė, savo dovanomis apšvietė, tikru tikėjimu pašventė ir išlaikė, taip kaip Ji visą žemės krikščioniją pašaukia, surenka, apšviečia, pašventina ir tikru vieningu tikėjimu Jėzuje Kristuje išlaiko. Šiame krikščionių Surinkime Ji man ir visiems tikintiesiems kasdien maloniai atleidžia nuodėmes ir Paskutiniojo teismo dieną mane su visais mirusiaisiais prikels ir man bei visiems Kristų tikintiems duos amžinąjį gyvenimą. Tai tikriausia tiesa. (Mažasis Katekizmas iš giesmyno Krikščioniškos giesmės, 2007.)
LRT laida su Dovile yra čia.
Paskui aš regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu:
„Išgelbėjimas iš mūsų Dievo,
sėdinčio soste,
ir Avinėlio!“Visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą, giedodami:
„Amen! Palaima ir šlovė, ir išmintis, ir padėka,
ir garbė, ir galybė, ir stiprybė
mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!“Tuomet vienas iš vyresniųjų ėmė man kalbėti: „Kas tokie yra ir iš kur atėjo tie, apsivilkę baltais drabužiais?“ Aš jam atsakiau: „Mano viešpatie, tu žinai.“ Jis man tarė: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju.
Todėl jie stovi priešais Dievo sostą
ir tarnauja Jam dieną naktį Jo šventykloje,
o Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę.
Jie nebealks, nebetrokš,
nebekepins jų saulė nei jokia kaitra,
nes Avinėlis, kuris stovi priešais sostą,
juos ganys ir vedžios
prie gyvybės vandens šaltinių,
ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.“Apr 7,9-17
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas Jis mokė:
„Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.
Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo;
jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji;
jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai;
jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti persekiojami dėl teisumo;
jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.“Mt 5,1-12
Gaidos: Visi Šventieji. Ps 24,1-4a.5-6
P.: Šitokie žmonės yra išsiilgę Tavo, VIEŠPATIE, veido.
VIEŠPATIES žemė – ir kas tik ant žemės,
visas pasaulis ir kas jame gyva.
Juk tai Jis jį virš jūrų pastatė,
virš upių tvirtą sukūrė. – P.Kas įžengs į VIEŠPATIES būstą?
Kas drįs Jo šventykloj pabūti?
Žmogus, kurio rankos nekaltos,
kuris turi sąžinę gryną. – P.VIEŠPATS šitokį laimins,
Gelbėtojas Dievas atlygins.
Šitokie žmonės – tikri Jo gerbėjai,
jie išsiilgę VIEŠPATIES veido. – P. x2
Trumpai apie psalmes pamaldose yra čia.
Paskelbta 2018 11 01, atnaujinta 2020 10 31.
