Sako, mirtis yra natūralus dalykas.

Ne.
No.
Nein.

Gyvenimas yra natūralus dalykas.

Mirtis – atpildas už nuodėmę (Rom 6,23). Mirtis – priešas, paskutinis priešas (1 Kor 15,26). Jėzus nugalėjo mirtį (2 Tim 1,10). Su Juo – ir mes (1 Kor 15,54).

Anksčiau ar vėliau ateis diena, kai karste gulėsiu… aš. Kol dar ne – sutrumpintai perpasakoju teisingą straipsnį: Per mano laidotuves nesakykite 6 dalykų. Tikrai – jei esi krikščionis, taip tiesiog nesakysi.

1. Ji buvo geras žmogus.
   Sakykite tiesą: Gerasis Dievas mylėjo – myli – šią nusidėjėlę.

2. Vilma…Vilma…Vilma…
   Ne aš esu sekmadienio ir kitų pamaldų centras, ne aš te būsiu ir per laidotuves. Man skirta mažėti, Kristui – augti.

3. Dabar Dievas turi dar vieną angelą.
   Dangus nepaverčia manęs ne žmogumi – priešingai, po prisikėlimo aš būsiu žmogus kaip niekada iki tol, nes mano kūnas ir siela bus laisvės būsenoje, laisvės nuo nuodėmės.

4. Mes susirinkome ne gedėti ir liūdėti dėl Vilmos mirties, bet švęsti jos gyvenimą.
   Nenumarinkime laidotuvių, paversdami jas neva “gyvenimo švente”. Negalima ignoruoti mirties kaip ir jos priežasties – nuodėmės. Ir, tiesą sakant, ką čia taip jau švęsti?.. Per laidotuves tinka švęsti tik prasidėjusio iš Šventosios Dvasios, gimusio žmogumi iš Mergelės Marijos, nukryžiuoto, mirusio ir mirtį bei nuodėmę nugalėjusio Išganytojo gyvenimą.
   

5. Vilma nenorėtų, kad mes verktume.
   (Norėčiau.)
   Jėzus verkė, mirus Lozoriui. Verkti nereiškia neigti, kad artimas žmogus yra pas Viešpatį. Mus vis dar sužeidžia mirtis, netektis, kančia. Apraudojimas yra normalus procesas. Tik krikščionis prisimena, kad Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto (Apr 21,4).

6. Karste tėra Vilmos apvalkalas.
   Ne. Karste yra kūnas, kurį Dievas nuostabiai sukūrė, kurį numezgė mano mamos įsčiose (Ps 139,13-14). Jis per Krikštą tapo Kristaus kūno dalis. Jis valgė ir gėrė Kristaus Kūną ir Kraują nuodėmių atleidimui Šventojoje Vakarienėje. Ir tas kūnas Pasaulio pabaigoje prisikels, pasigirdus trimito garsui. Tai – ne koks kiautas. Tai – Dievo dovana. Ir jis vėl bus sujungtas su siela ir išaukštintas, ir amžinai gyvens su prisikėlusiu Jėzumi.

Tegul bus skelbiama tikra Geroji Žinia – Evangelija: kad niekas mūsų neatskirs nuo Kristaus meilės; nei mirtis (Rom 8,35.38).

Jėzus sako: Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. (Jn 11,25)

Paskelbta 2018 11 01.

Vilma Sabutienė

Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!