Martin Rin(c)kart (1586-1649). Liuteronų kunigui ir giesmių kūrėjui, tarnavusiam Eislėbene (Liuterio gimtajame mieste), o po to – Eilenburge (savo gimtinėje, kur ir mirė), buvo 32-eji, kai prasidėjo 30-ties metų karas. Šiam pasibaigus, po metų mirė.
Taigi, visas kunigo gyvenimas – baisybės: karas, maras, badas, ligos. Apie 1636-uosius jis sukūrė giesmę, kurią gieda daugybė tikinčiųjų visame pasaulyje: „Mes Viešpačiui mielam širdingai padėkokim“ („Nun danket alle Gott“).
Tuo metu jis bebuvo likęs vienintelis išgyvenęs kunigas mieste, o tai reiškė ne tik patarnavimą suvargusiems žmonėms, jų glaudimą savo namuose, bet ir po 50 laidotuvių kasdien. Tais metais jis palaidojo daugiau nei 4 tūkstančius žmonių. Užtektų pasakyti, kad palaidojo žmoną – ir tai jau regėtųsi per daug.
Rinkarto giesmyne („Jesu Hertz-Buchlein“. Leipzig, 1636 – kaip dar tą giesmynėlį?..) „Mes Viešpačiui mielam“ yra skyrelyje „Malda prieš valgį / pavalgius“.
Melodiją sukūrė žymusis Johann Crüger, giesmę įtraukęs į 1647 m. išleistą garsų giesmyną „Praxis pietatis melica“ (maždaug: „Maldingumo ugdymas giedojimu“).
Man ta kūrėjų laikysena – tarsi Mano siela šlovina Viešpatį (žr. iliustraciją).
1648 m. giesmė jau plačiai giedota Vestfalijos taikos proga.
Melodija giedantiems prie taikaus stalo:
1. Mes Viešpačiui mielam / Širdingai padėkokim
Už darbus Jo visus / Jam didžią garbę duokim.
Jis mus užgimusius / Globoja nuolatos,
Aprūpina visus / Ir gelbsti visados.2. O, Dieve amžinas, / Suteiki maloningai
Tu džiaugsmą dangišką / Ir dovanok apstingai
Ramybę tikrąją, / Ir savo glėbyje
Apsaugok mus visus / Nelaimėje, varge.3. Mūs Tėvui amžinam / Ir Jo mieliausiam Sūnui,
Ir Dvasiai Šventajai / Garbė, šlovė tebūna.
Tam Dievui trivieniam – / Jis buvo be pradžios,
Toksai ir pasiliks / Per amžius visados!„Krikščioniškos giesmės“ Nr. 158
Pasidomėti įkvėpė Focus on the Family
