Yra paprotys pamerkti vyšnios šakelę lapkričio 30-ąją (kai kur – kartu ir obels, kriaušės, rožės šakeles), tikintis, kad pražys Kalėdų rytą:
Iš Jesės kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras (Izaijo 11,1).
Pranašauto Išganytojo ilgesys, kuris išsipildo.
Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O Jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia „Mokytojau“), kur gyveni?“ Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite.“ Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsiesi Kefas“ (tai reiškia „Petras – Uola“). (Jn 1,35-42)
Šv. Andriejus, Petro brolis – pirmas pašauktasis apaštalas. Kaip skaitome Evangelijoje pagal Joną, jis nusekė paskui Dievo Avinėlį, „dieną praleido pas Jį“, o po to apie Jėzų pranešė kitiems, pradedant broliu: „Radome Mesiją!“ Andriejaus brolis Simonas, sutikęs Jėzų, gavo Petro vardą, o jo tikėjimo išpažinimas vėliau tapo ir mūsų, Kristaus Bažnyčios, uola: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16,16)
Tradicija perduoda, kad apaštalas Andriejus buvo nukankintas – nukryžiuotas. Jausdamasis nevertas mirti taip, kaip Viešpats, maldavęs nukryžiuoti ant X formos kryžiaus. Išpildžius šventojo kankinio norą, šis kryžius taip ir vadinamas – Šv. Andriejaus kryžius.
Sulig Šv. Andriejaus švente lapkričio 30 d. prasideda Adventas, artimiausias sekmadienis – pirmas iš keturių; tada Kūčios ir Kalėdos.
Paskelbta 2018 11 30