Atanaziškasis tikėjimo išpažinimas

Paskelbta 2019 06 18. Atnaujinta 2019 08 15.

Juokaujama, esą kadaise koks tai anglikonas ūkininkas, atėjęs į Šventosios Trejybės šventės pamaldas, kai sakomas Atanaziškasis tikėjimo išpažinimas (tą vienintelį sekmadienį), klausęsis, klausęsis tariamų artikulų, ir jau ties žodžiais „Tėvas yra beribis, Sūnus yra beribis, Šventoji Dvasia yra beribė“ sumurmėjęs pats sau: „Tai kad čia visas šitas reikalas yra beribis!“ (angliškai kiek macniau apie „incomprehensible“ – „nesuvokiamas“ – išsireikšta, bet čia palikim taip). Ar mokate mintinai? (Žr. psl. apačioje.)

Liuteronų bažnyčios Santarvės knygoje yra trys ekumeniniai tikėjimo išpažinimai: Apaštališkasis, Nikėjiškasis ir Atanaziškasis. Jie vadinami „ekumeniniais“ [visuotiniais], nes viso pasaulio krikščionys juos laiko tesinga Dievo Žodžio mokymo išraiška.

Ilgiausias iš “didžiojo trejeto” yra Atanaziškasis tikėjimo išpažinimas, susidedantis iš daugiau nei pusės tūkstančio žodžių (liet. k. – 532). Nors jo sudarymas tradiciškai prisikiriama Atanazui, kuris gyveno Aleksandrijoje 4 a., tiksli autorystė nežinoma. Vis dėlto šis išpažinimas labai dėmesingai, detaliai ir giliai išreiškia bei gina Trejybės doktriną.

Nors Atanaziškojo tikėjimo išpažinimo Bažnyčia nėra oficialiai priėmusi, jis ypač pabrėžia Kristaus dieviškumą ir Jo lygybę su kitais Trejybės Asmenimis bei dera su ortodoksiniu krikščionišku tikėjimu. 

(Iš knygos Liuteronybė. Kas tai?)

Trejybė. Andrei Rublev, 15 a. pr.

Tekstas imtas iš LELB giesmynKrikščioniškos giesmės (912 psl.).

Kiekvienas, kas nori būti išgelbėtas, pirmiausia turi laikytis krikščioniško tikėjimo. Kas šio tikėjimo nesilaiko nuosekliai ir tikrai, tas, be jokios abejonės, pražus amžiams. Tai yra tikras krikščioniškas tikėjimas, jei mes vieną Dievą Trejybėje ir Trejybę vienybėje garbiname.
Mes negalime Jos asmenis supainioti nei dieviškosios būties perskirti.
Vienas asmuo yra Tėvas, kitas – Sūnus, trečias – Šventoji Dvasia.
Bet Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vienas vienintelis Dievas, lygus savo garbe, lygus savo amžina šlove.
Koks yra Tėvas, toks ir Sūnus, tokia ir Šventoji Dvasia. Tėvas yra nesukurtas, Sūnus yra nesukurtas, Šventoji Dvasia yra nesukurta.
Tėvas yra beribis, Sūnus yra beribis, Šventoji Dvasia yra beribė.
Tėvas yra amžinas, Sūnus yra amžinas, Šventoji Dvasia yra amžina.
Tačiau nėra trys amžinieji, bet tik vienas amžinas.
Lygiai kaip nėra trys nesukurti, nei trys beribiai, bet tik vienas nesukurtas ir vienas beribis.
Tėvas yra visagalis, Sūnus yra visagalis ir Šventoji Dvasia yra visagalė.
Tačiau nėra trys visagaliai, bet tik vienas visagalis.
Tėvas yra Dievas, Sūnus yra Dievas ir Šventoji Dvasia yra Dievas.
Tačiau nėra trys dievai, bet tik vienas vienintelis Dievas.
Tėvas yra Viešpats, Sūnus yra Viešpats ir Šventoji Dvasia yra Viešpats.
Tačiau nėra trys viešpačiai, bet tik vienas Viešpats.
Nes lygiai kaip mes pagal krikščionišką tiesą turime kiekvieną asmenį Dievu ir Viešpačiu išpažinti, taip pagal krikščionišką religiją yra draudžiama sakyti, kad yra trys dievai ar trys viešpačiai.
Tėvas nėra niekieno padarytas, nei sukurtas, nei gimęs.
Sūnus yra vienas iš Tėvo, – nei padarytas, nei sukurtas, bet yra gimęs.
Šventa Dvasia yra iš Tėvo ir Sūnaus, – nei padaryta, nei sukurta, nei gimusi, bet iš jų kylanti.
Taigi yra vienas Tėvas, ne trys tėvai; vienas Sūnus, ne trys sūnūs; viena Šventoji Dvasia, ne trys šventosios dvasios.
Ir šioje Trejybėje nėra nei pirmojo, nei paskutiniojo, nei didžiausiojo, nei mažiausiojo.
Bet visi trys asmenys yra lygiai amžini, lygiai didingi viename; todėl, kaip sakyta, visuomet garbinama Trejybė vienybėje ir vienybė Trejybėje.
Todėl, kas nori tapti išgelbėtas, tas turi laikytis mokymo apie Trejybę.
Tačiau amžinam išgelbėjimui reikia ištikimai tikėti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimu.
Nes teisingas yra tikėjimas, kai mes tikime ir išpažįstame, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra Dievas ir žmogus.
Jis yra Dievas prigimtimi iš Tėvo, gimęs prieš visus amžius, ir žmogus prigimtimi iš motinos, gimęs pasaulyje.
Jis yra tobulas Dievas ir tobulas Žmogus, su mąstančia siela ir žmogiškuoju kūnu.
Būdamas Dievas Jis yra lygus Tėvui, ir būdamas žmogus Jis yra mažesnis už Tėvą.
Nors Jis yra Dievas ir Žmogus, tačiau nėra du, bet tik vienas Kristus.
Vienas Kristus yra ne todėl, kad dieviškumas pavirto kūnu, bet kad Dievas priėmė žmogiškumą.
Vienas Jis yra ne todėl, kad sumaišytos dvi prigimtys, bet per asmens vienybę.
Nes lygiai kaip protinga siela ir kūnas yra vienas žmogus, taip vienas Kristus yra Dievas ir žmogus.
Jis kentėjo dėl mūsų išgelbėjimo; nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; Jis įžengė į dangų. Jis sėdi Tėvo, visagalinčio Dievo, dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir numirusių teisti.
Jo atėjimo metu visi žmonės prisikels savo pačių kūnais ir turės duoti ataskaitą už savo darbus.
Kurie darė gera, įeis į amžinąjį gyvenimą, o kurie darė pikta, į amžinąją ugnį.
Tai yra tikras krikščioniškas tikėjimas; kas tuo netiki tvirtai ir ištikimai, tas negali būti išgelbėtas. Amen.

Atanazas. Carl Rohl Smith, 1883-84. Marmurinė Frederiko bažnyčia – Marmorkirken (Kopenhaga)

O čia štai mintinai.

Toks savotiškas tikslas, džiaugiuosi. Mokiausi lygiai 40 dienų, kasdien pridėdama po sakinį.

Atanaziskasis

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą