Šiandien – 91-osios Močiutės gimimo metinės (1927 03 24 – 2013 11 11).
Mina. Retas vardas Lietuvoje, ne toks retas – tarp liuteronių.
Rašo, kad gali būti arabų, japonų, lietuvių kilmės, bet turbūt šiuo atveju arčiausiai būtų vokiečių įtaka. Nežinau, ar tai savaime toks vardas – Mina, ar trumpinys, pvz., nuo Vilhelmina (aš – Vilma, Močiutė – Mina ). Jos seserų vardai – Lyda ir Anė, man irgi labai gražu.
Tamsiai mėlyna šilkinė vestuvių suknelė ir baltas nuometas.
Kodėl rinkosi tamsią? Mamytė sako, kad greičiausiai Močiutė tiesiog turėjo tokią medžiagą – gerą, prabangią: iš Vokietijos. Kokią turėjo, iš tokios ir siūdinosi. Šiek tiek paieškojau vestuvinių suknelių simbolikos prasmių, radau, kad mėlyna nėra neįprasta spalva šia proga. Mėlyna simbolizuoja meilę ir ištikimybę. Ji asocijuojasi ir su Mergele Marija, ar ne? Kažin, ar Močiutė domėjosi simbolika, ar teikė tam kokią reikšmę – greičiausiai ji tiesiog elgėsi kaip savo laikmečio ir krašto žmogus.
Mano akys to neregėjo, bet, sako, Močiutė, vargonininko Jurgio žmona, savo laiku į choro repeticijas ir motoroleriu važiuodavusi. Kai gabus, tai ant visko! ;)
Paskutinį ano šimtmečio dešimtmetį, kai buvau konfirmuota paauglė, pati subūrė Chorelį Šikšniuose: „pamokyk mergeles“, o netrukus – dar ir „motreškas“.
Štai jau šio tūkstantmečio užsiėmimai Močiutės namuose su broliu Tomu.
Jos, tikinčio žmogaus, ir laidotuvės buvo gyvos – gyvenimo, vilties, amžinybės šventė mums, pakrikštytiesiems. Apsčiai gyvenimo!