Išgyventi su Monika (nuo pusryčių iki vakarienės ir toliau)

Pas mano draugę Moniką viskas visada labai labai skanu. Ir jaučiasi, kad kaip tai sveika. Džiaugiasi ji gyvenimu ir kitus džiugina. Viskas su protu ir su jausmu. Tai aš Monikutei kartą-du per metus parašau, kai kažkaip užsisuku – papasakok, ko dabar imtis, ką man nusižiūrėjus, kaip į virtuvę ir gyvenimą įnešti gaivos. Ir ji gausiai paduoda idėjų kasdienybei. Tinka net tai, ko parašo dabar nepasigendanti.  Šįkart aš susiėmiau (seniai norėjau!), ir štai copy-paste iš messengerio. Ačiū, Monikut!

Tai štai, autentiškas pasakojimas:


Man kažkaip gaunasi, kad vakare pavalgau vėlokai. Iš darbų, jei nėra būrelių, jei neužsuku į parduotuvę, grįžtu prieš 19 val. Dar maldelė, dar katelė, paskaityt, pakiurkost. Ir žiū – vėl devinta vakaro. Vakarienė.

Todėl kurį laiką man ryte norisi lengvai ir gaiviai. Košių atsivalgiusi esu. Net į skaniausias avižas negaliu žiūrėt.

Sumuštinio su avokadu ir virto kiaušinuko irgi dar nesinori. Bet gal va – dabar rašau, galvoju, kad reiktų.  

Aš rytui arba mamos uogų (braškių, juodųjų serbentų, mėlynių) atsitirpinu, arba perku mažiau cukraus turinčių vaisių – kriaušių, apelsinų, obuolių, ir va taip ir pasimiksuoju. Pusė kriaušės (pjaustau nulupus kubeliais), puselė apelsino. Turiu natūralaus kokoso juostelių džiovintų. Dedu cinamono, tada kiek saldumo. Bet labai vos vos. Ir natūralaus jogurto graikiško. Mano mėgstamiausi pagal konsistenciją ir kainą yra lidlo „Graikiškas“ ir „Farm Milk“, maximoj parduodamas. Vat pamakaluoju, ir vsio.

Va, pusryčių trintinį nufotkinau. Na, žinok, jis nefotogeniškas. Kai turėsiu su braškėm (neatsitirpdžiau, vis pamirštu), tai pabandysiu dar. O šiame yra visko.  Kriaušių, apelsino, cinamono ir kokosų.

pusryciai
Pusryčiai. Vaisiai su jogurtu

Dabar apie pietus ir vakarienę (riešutai, koks saldainis, saldūs vaisiai geriau iki pietų).

Vakar valgiau plėšytos rukolos ir sekmadienį keptų orkaitėj bulvių su rozmarinu.  Bet čia toks eksliuzyvinis atvejis.  

Man vis dar buvių periodas. Labai norisi. Bulvių košės, keptų orkaitėj, kartais kugelio.

Tai vat dažnai būna, kad sekmadienį išsiverdu košės – daugiau, ir turiu porai dienų pietums. Tai ir šiandien turiu. Pašildysiu orkaitėj. Pasitarkuosiu kopūsto salotų ir kelis gabalėlius silkės dėsiu. Dar mėgstu su burokėliais. Laisvai varau ir be silkės.

Tai mano kopūstai dabar favorite yra:

Smulkiai sutarkuoju morką, stambia tarka – kopūsto gabalą. Įpjaustau pusę avokado, metu sezamo sėklų ir čili pipiro žalio kiek pasmulkinu. Tada pilu lašelį sezamų aliejaus, sojų padažo ir balzamiko. Visų po čiut čiut. Man gaunasi vat toks skonis, kuris eina. Vos thai ar kinų. Traškios ir skanios. Net sezamo nebeskrudinu. Dar visai tinka svogūno laiškas, bet galima ir be jo. Va, kaip atrodo. Bulbų košė. Silkutė tavo lietuviška – pameni, tada užrodei ;). Ir kopūstų salotos:

Silkute bulviu kose
Pietūs

- Cool. Bet ta silkutė biški su E man atrodo. Dėltai ir skani :)
- Nu, o kopūste gali buti nitratų. Sojų padaže irgi. Ai, stengiuos, kiek galiu. Bet ieškot su virgulėm ekologinių morkų neturiu kaip. Persižegnoju ir valgau. 

Būna komplekte dar ir burokėliai. Tai virtą / keptą sutarkuoju. Čiut mėlynojo svogūno, avokado pusę, marinuoto agurkėlio. Druska pipiriuks, raudonėlis, aliejus alyvuogių – lašelis ir balzamiko čiut. Klasika. Nu bet man baisiai suveina.

Kai kugelio nusiperku, prie jo varau šias salotėles:

Kukurūzų konservuotų saujelė, pomidoras (aš perku kumato juodus, jie visai turi skonį), agurko gabaliukas. Pipiriuko aitraus, avokado, jei yra. Ir vėl. Druska, sezamų aliejus ir balzamikas. Dabar tai – tos salotos, kur eina vakare dažniau.

Duonos valgau nebent su paštetu. Buvau pasidariusi. Bet vat angliavandenio gaunu iš bulvių (aišku, bulvių košės 1 dalis, 2-3 dalys kapūstų).

Tai va. Dažnai per pietus draugauju ir su avinžirniais. Dabar man va eina tokios salotos (produktai vienai porcijai):

0,5 indelio nusunktų avinžirnių, 1 kumato pomidoro kubeliais, gabalėlio agurko, pusės avokado. Džiugo sūrio tarkuoto, aitraus pipiro susmulkinto. Ir vėl. Soja, aliejus alyvų, aliejus skrudintų sezamų, balzamikas.

Aš tikrai pusę metų, gal daugiau, vis to sezamų aliejaus geidauju, matyt, reikia. Tai man bais skanu tie avinžirniai. O pasidaro per 5 minutes.

Ir dar porą salotų ruošiu su žaliais lapeliaisMaxima ir Rimi parduoda tokius pakučius salotų mikso. Lapelių priplėšytų. Kažkaip sveikata ar jaunystė vadinas. Lietuviškų ūkininkų, berods. Kainuoja apie 80 cnt.

Be duonos ir mažiau priedų sukapoju visą poką viena. Bet jei yra su kuo dalintis – tada galima tų išvardintų priedų pagausint.

1 variantas. Mėlyno svogūno riekelę supjaustau kubeliais, druskos dedu ir pipiro, užpilu balzamiku, kad pasimarinuotų.

Tada į bliūdą metu salotas iš maišiuko (jos plautos), pjaustau kumato pomidorą, avokado pusę. Džiugo tarkuoto gerą saują. Sėklų (moliūgai+saulėgrąžos) skrudintų. Tada ant viršaus šliukšt alyvuogiu aliejaus ir gerai išmaišyti( kad druska būtų ištirpusi) su marinuotu mėlynu svogūnu su visu balzamiku.

2 variantas. Salotos pumt į bliūdą. Morka įtarkuojama burokine tarka. Agurko gabalas supjaustomas kubeliais. Džiugo tarkuoto pundelis. Sezamo sėklų. Avokado puselė ir aitraus pipiriuko. Tada sojos padažiuko, alyvų aliejaus, sezamų aliejaus ir balzamiko.

Tai čia kaip man labai dažnas racionas.

O dar va pasakysiu, kokių skanumynų yra.

Man baisiai skanu yra virta mažylių dešra, riekelėm paskrudinta orkaitėj. Nežinau. Toks skanumas. Su agurko riekele uoj kaip paskanauju, kai dar kažko norisi.

Ir dar. Rimi turi savo vardo bulvių traškučius. Esu ragavusi tik vienus, nes bais girdėjau giriant. Rimi vardo vien su druska. Nu koks skanumas. Kai vat norisi ko nors trakšt. Tokia tikra bulvė.

Judėjimas. Stengiuosi judėti ir neišpindėti. Mane purto vien mintis apie sporto klubą. Vasarą pavasarį tai išvis lengva. Eini į svečius ar į miestą. Tipu tapu. Bet net žiemą daug vaikštau. Man tikrai padeda ėjimas. Nžn, kaip kūnui, bet man ir galvoj prasipučia. Kol nueini iki Jonų, žiū, ir babaužių nebėr. 

Processed with VSCO with c1 preset
Monika
Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą