Didysis Ketvirtadienis

Šios savaitės ketvirtadienį, vadinamą Didžiuoju, baigiasi Pelenų Trečiadienį prasidėjusi Gavėnia.

Didysis Ketvirtadienis. Sviesa. Indres
Šviesa. Indrės Selenytės nuotr.

Ši diena mūsų bažnyčioje Lietuvoje dar vadinama ir Žaliuoju Ketvirtadieniu, gal nuo ne visai tiksliai išversto vokiškojo greinen – apraudoti, bet gali būti ir siejama su Evangelijoje pagal Luką minimu žaliu medžiu ir sausuoliu (Lk 23,31). Žaliuojantysis – tai buvęs sausuolis, kuriam atleistos nuodėmės ir kuris jau atgaivintas Komunijoje Viešpaties Kūnu ir Krauju.

Última_Cena_-_Da_Vinci_5
Leonardo da Vinci. 1495 – 1498

Didysis Ketvirtadienis – Viešpaties Vakarienės diena, taip pat Šventasis Ketvirtadienis, Sandoros Ketvirtadienis, Tyrasis, Sakramento Ketvirtadienis. Dabar, kai liturginė šios didžios dienos spalva yra balta, jis pavadinamas ir Baltuoju Ketvirtadieniu. Daug vardų vienai dienai, kurią minimas ir kunigystės, ir Šventosios Vakarienės, ir Naujosios Sandoros įsteigimas, ir kojų plovimas, ir išdavystė, ir suėmimas. Atsimenamas ir lotyniškasis „mandatum“ iš Evangelijos pagal Joną:

Aš jums duodu naują įsakymą,
kad jūs vienas kitą mylėtumėte;
kaip Aš jus mylėjau,
kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!

(Jn 13,34)

Šiandien dera Gavėnios susilaikymo metu sutaupytus pinigus išdalyti stokojantiesiems.

Liuteronų bažnyčioje nėra visuotinės tradicijos mazgoti kojas, bet tokia apeiga Jėzaus pavyzdžiu gali būti pasirenkama.

Mazgoja kojas

Didįjį Ketvirtadienį minima mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Paskutinė Vakarienė su apaštalais. Jėzus pakvietė paprastus žmones, kokie buvo apaštalai, tapti Jo akimis, burna, ausimis, širdimi, kojomis ir rankomis. Per juos Jis toliau išlieka savo kaimenės Ganytojas. Kunigystė yra susieta su Dievo malone, kad Paskutinioji Vakarienė būtų pratęsta ir šiandien Šventosios Vakarienės sakramente, kuriuo Kristaus mokiniai stiprintųsi, laukdami Jo ateinant.

Susaudytas altorius Taurage 2017 06 24
Sušaudytas, bet nenušautas Tauragės liuteronų bažnyčios altorius

Didžiojo Ketvirtadienio vakarą parapijose švenčiamos pamaldos, vadinamos Paskutinės Vakarienės, Viešpaties Vakarienės, Šventosios Vakarienės pamaldomis. Pasak Liuterio, Sakramento turi eiti tada, kai rodaisi mažiausiai tam tinkąs – visiškas vargšas, ištroškęs ir netikęs – tada labiausiai trokšti gauti ir priimti Dievo malonę. Bet artintis prie Stalo turi su pačiu didžiausiu, koks tik tau įmanomas, tikėjimu Dievo malone ir gailestingumu.

125ed-magdalena2bunge2bpies2bde2bjesus

Šį vakarą suklaupę aplink altorių ir per kunigo rankų uždėjimą priimdami nuodėmių atleidimą, kurį mums pelnė Kristaus Kūnas ir Kraujas, atsimename Gavėnios pradžią – Pelenų Trečiadienį, kai mūsų kaktas paženklino pelenų kryžius.

Didysis Ketvirtadienis tyla

Po Viešpaties Vakarienės pamaldų Didžiojo Ketvirtadienio vakarą tarsi kalamos vinies garsas tyloje pokšteli kunigo tarp rankų užverčiama knyga ir nurengiamas altorius – Kristaus simbolis (Vilniaus parapijoje – paskutinės giesmės metu, kuri giedama palaipsniui „nuimant“ vargonus, kol galiausiai pereinama į parapijos a capella). Iki Velykų nutyla varpai ir vargonai, pamaldų gale tylioje prietemoje išsiskirstoma į namus (kunigai neišlydi parapijiečių prie durų; pasimeldę prie altoriaus, išeina per zakristiją).

Didysis Penktadienis. Andriaus Ulio
Nurengtas altorius. Andriaus Ulio nuotr.

2018 m. Didžiosios Savaitės akimirkos Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (Vokiečių g. 20): Didžiojo Ketvirtadienio rytinės Krizmos ir vakarinės Viešpaties Vakarienės pamaldos, Didžiojo Penktadienio pamaldos ir Velyknakčio (3 – 5.30 val.) pamaldos:

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą