Rugpjūčio 15-oji Liuteronų bažnyčioje

Paskelbta 2018 08 15

Šį mėnesį, be sekmadienių, yra trys šventės mūsų Bažnyčios kalendoriuje, viena jų – šiandien, rugpjūčio 15 d. (24 d. – Šv. Baltramiejus, apaštalas; 29 d. – Šv. Jono Krikštytojo nukankinimas).

Šia proga iškeliu į paviršių Reformacijos metais publikuotą tekstą: apie Liuterio meilę Dangaus Karalienei skaityti čia. Turbūt visada įdomu, pravartu pasidomėti, ką sako Reformacijos tėvas.

Marijos vainikavimas su angelais ir šventaisiais, Bičis di Lorencas, apie 1419 m. Valdovurumai.lt
Liuteronų bažnyčia nešvenčia Švč. Mergelės Marijos Karalienės, bet Liuteris vadina Mariją Dangaus Karaliene, sekdamas sena Bažnyčios tradicija. „Marijos vainikavimas su angelais ir šventaisiais“. Bičis di Lorencas, apie 1419 m. valdovurumai.lt

Rugpjūčio 15-oji visuotinėje Bažnyčioje švenčiama nuo labai seniai, labai – ar ne nuo pirmųjų amžių. Penkto (431 m. įvyko Visuotinis Bažnyčios susirinkimas Efese)? Čia reikia išmanyti, ir tai dar nebūtinai tiksliai žinoma. Kas gi švenčiama: užmigimas (Dormitio) ar Dangun ėmimas (Assumptio)? Jei įdomu, čia yra stačiatikio (ortodokso) išdėstymas. Ką švenčia liuteronai, kokia mūsų laikysena?

Liuteronų bažnyčia šiandien švenčia Dievo Gimdytojos palaimintą užmigimą tikėjime. Pas mus šią dieną įrašyta: Šv. Marija, Dievo Gimdytoja. Jei yra galimybė, bažnytinės šventės švenčiamos pamaldose. 

1579 Vilentas 1

Bet štai 16 a. (apie kitus dar nežinau) Baltramiejus Vilentas įrašęs šventę rugpjūčio 15-ąją: „In Die Assumptionis Mariae“, t.y. Marijos Dangun ėmimas. Baltramiejus Vilentas – kunigas ir švietėjas, mūsų kalendoriuje minimas gegužės 21 d.

Pirmasis skaitinys – Siracido knygos 24,17-22 
Kraunu dailius pumpurus kaip vynmedis,
ir mano žiedai neša garbingų ir gausių vaisių.

18 Gimdau kilnią meilę, pagarbą ir šventą viltį;
būdama amžina, esu dovanota visiems savo vaikams,
kurie Jo išrinkti.
19 Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate,
valgykite iki soties mano vaisių.
20 Atminti mane yra saldžiau už medų,
geriau turėti mane, negu medaus korį.
21 Kas mane valgo, tas dar labiau manęs alksta,
kas mane geria, tas dar labiau manęs trokšta.
22 Kas manęs klauso, tas niekais nenueis,
kas elgiasi, kaip aš liepiu, tas niekad nenusidės.

Evangelija – Lk 10,38-42
Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį paviešėti. 39 Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. 40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“ 41 Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42 o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“

1579 Vilentas 2
Kun. Baltramiejus Vilentas. „Evangelijos bei epistolos“, 1579 m.

Ar Mergelė Marija kūnu paimta į Dangų? Liuteroniškas atsakymas: mes nežinome.

Liuteris (1522; 1544) sakė, kad taip, tik nežinome ir nesiimame mokyti, kaip.

Pastaba, kad Biblijoje apie tai neparašyta. Taip, nemažai bažnytinių ir kitų dalykų Biblijoje neparašyta. Tas pats Šv. Laurynas, kur pas B. Vilentą matome rugpjūčio 10 d. šalia „Assumptio“, irgi neparašytas. Konfirmacija neparašyta. Adventas, Amžinybės sekmadienis, Šventoji Trejybė ir dar daug kas. Svarbu, ar bažnytinė (nebūtinai „biblinė“) šventė, išpažinimas ar praktika kyla iš Šventojo Rašto, sutinka su juo, neprieštarauja jam. Ar prisideda prie tikėjimo, vilties ir meilės liudijimo. Pavyzdžiui, mūsų užmigusių artimųjų paminėjimas – atidėkojimas.

Ir juk ne viską išmanome, kad ir užrašyta. Štai apie Eliją ir Henochą turime juodu ant balto, bet ar nuo to aiškiau?.. Ar visi priima, kai Kristus sako: Tai mano kūnas; tai mano kraujas? Kita vertus, na ar taip jau labai neparašyta? Juk Dievo Gimdytoja (ir tą ne biblinį, bet Bažnyčios susirinkimo titulą juk švenčiame – nes jis kalba apie Kristų) kažkada užmigo? Juk tikėjime. Kaip gražiai sakoma – iš ilgesio savo Sūnui. Tikėjimas, viltis ir meilė.

Mergelės Marijos užmigimas. 14 a. freska Baldenheim (Elzasas) liuteronų bažnyčioje

Man šios šventės simboliu tapo neseniai internete surastos freskos vienoje iš Elzaso liuteronų bažnyčių. Nutapytos 14–15 a., Reformacijos (matyt, tos Liuterį skaudinusios „entuziastingosios“) įtakoje uždažytos kalkėmis. Atrastos 20 a. pradžioje, bet nuspręsta nerestauruoti. Po II pasaulinio karo vėl uždažytos kalkėmis (!). Ir tik 20 a. paskutiniame dešimtmetyje atidengtos ir atgaivintos.

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą