Atkurti Batakių liuteronų bažnyčios vargonai

Bukletas

„Dievo garbei ir šlovei pašvenčiame šiuos vargonus, atnaujintus ir vėl skambančius. Tesujungia jie mūsų giesmę žemėje su šventųjų ir angelų šlovės giesme danguje.“ (Iš pašventinimo liturgijos) 

Pirmoji pamaldų giesmė, kurios melodiją („Bėdoj didžiausioj būdami“) 1958 m. Batakiuose užrašė Jurgis Dikšaitis, iš pradžių skambėjo a cappella,  o po pašventinimo maldos – jau pritariant atkurtiesiems Batakių liuteronų bažnyčios vargonams:

„Visagali Dieve, Tu viešpatauji danguje, apsuptas šventųjų angelų ir visos išgelbėtųjų minios; pašventink šiuos vargonus, kuriuos skiriame Tavo garbei, tepasiekia mūsų giesmės skambesys Tavo didybės sostą, kur dangaus pulkai Tave šlovina giedodami: “Šventas, šventas, šventas galybių Viešpats!” Priimk mūsų padėkos ir šlovinimo auką, mūsų dvaisnį garbinimą, kurį Tau atnašaujame psalmėmis, himnais ir dvasinėmis giesmėmis, už viską Tau dėkodami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu. Amen.“ (Vargonų pašventinimo malda)

Pamokslas:

Vieną sekmadienį per metus, Šventosios Trejybės šventės pamaldose, sakomas Atanaziškasis tikėjimo išpažinimas:

Pamaldas laikė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis drauge su Batakių parapijos klebonu kunigu Karoliu Skausmeniu bei LELB kunigais Mindaugu Dikšaičiu, Mindaugu KairiuVaidu Klesevičiumi ir Mindaugu Žilinskiu.  Vargonavo Tomas Einikis, giesmėmis jungėsi choras Con Anima“, vadovas Augustas Kvedaravičius.

Po pamaldų įsimintiną vargonų prezentaciją-koncertą dovanojo Martin Rost, vargonų ekspertas ir Baltijos vargonų centro (BOC) pirmininkas (Vokietija).          

Žurnalistės įspūdžius iš šventės skaitykite čia: Tauragės kurjeris.

Akimirka su Tomu, pasibaigus pamaldoms:

*  

Batakių evangelikų liuteronų parapija

  Parapijos įkūrimo data laikoma 1884 m., kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai, tais metais ir padėję kertinį bažnyčios akmenį.

  Bažnyčia buvo pastatyta gana greitai, pašventinta 1885 m. rudenį.

  Bokšte kabo žalvarinis varpas, nulietas 1884 m.

 *

  Vargonai

  Vargonai į Batakių liuteronų bažnyčią pateko 19 a. pabaigoje kaip naudotas instrumentas. Juos apie 1690 m. pastatė nežinomas Rytų Prūsijos vargonų meistras. Nežinoma ir pirminė vargonų vieta.

  Kai istorinių vargonų tyrinėtojas – ekspertas dr. prof. Krzysztof Urbaniak ir Baltijos vargonų centro vadovas Martin Rost maždaug prieš 10 metų pirmą kartą apžiūrėjo vargonus, jie jau ilgą laiką buvo netinkami groti.

  Šio vargonų gamybos meno šedevro atkūrimo projektas buvo patikėtas patyrusiam vargonų restauratoriui iš Šveicarijos Ferdinandui Stemmeriui, su kuriuo 2021 m. aptartas vargonų restauravimo procesas bei parengtas projektas. Meistro atlikta išsami restauracija baigta 2024-ųjų pavasarį. Atkurtas autentiškas vargonų skambesys.

  Batakių vargonai yra vieni vertingiausių istorinių instrumentų Baltijos šalyse. Jie byloja apie senosios Rytų Prūsijos vargonų gamybos tradicijas, saugo legendinės Karaliaučiaus vargondirbystės mokyklos buvimo įrodymus bei turi išlikusius barokinius registrus.

*

Vargonų atkūrimas 

Vargonų meistras-restauratorius: Ferdinand Stemmer (Šveicarija)
Projekto vadybos vadovas: Martin Rost, vargonų ekspertas ir Baltijos vargonų centro (BOC) pirmininkas (Vokietija)
Darbuotojai: Barbara Dutli ir Josef Keusch (Šveicarija)
Vargonų prospekto restauratorius: Ernst Höhn (Šveicarija)
Raižiniai: Ferdinand Stemmer (Šveicarija) ir Darius Poškus (Tauragė, Lietuva)
Kalvis: Kęstutis Plyskaitis (Tauragė, Lietuva)
Organizacinė komanda: kun. Karolis Skausmenis, Batakių evangelikų liuteronų parapijos klebonas, ir Laura Matuzaitė-Kairienė, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandraugos vadovė

*

  Vargonų aprašymas

Šoninė vargonų konsolė
Statytojas ir pastatymo data: nežinoma, tikriausiai Karaliaučius, apie 1700 m.
Korpusas: 5 dalys, 3 daugiakampiai bokštai, 2 ištisiniai skydai, rekonstruota galinė sienelė
Oro skirstymo dėžės sistema: išilginė mechaninė oro skirstymo dėžė, originali
Registrų traktūros: mechaninės, iš dalies originalios, iš dalies rekonstruotos
Pūtykla: vienos pleištinės dumplės (rekonstruotos), elektrinis pūstuvas
Derinimo aukštis: a=460 Hz (pagal chorinį toną)
Temperacija: pagal tono vidurkio darną
Oro slėgis: 70 mm WS
Dispozicija:
(C,D,E,F,G,A-c3, trumpoji didžioji oktava)
(Registrų  išdėstymas ant oro skirstymo dėžės, nuo fasado)
Principal 4 Fuss fasade
Flauto maior 8 Fuss
Viola 4 Fuss
Quintadena 8 Fuss
Flauto minor 4 Fuss
Quinta 3 Fuss
Spitzflöte 2 Fuss
Octava 2 Fuss
Tertia 1 3/5 Fuss
Mixtura 3fach

Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, informacija – Batakių parapijos puslapyje

bukl

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą