Persirengti Liuteriu?

Ką daryti liuteronams, kai spalio 31-oji aiškiai yra Reformacijos diena (nuo šiemet tai – ir atmintina diena Lietuvoje), tai – ir Visų Šventųjų išvakarės, vakaras, o iš visur signalizuojama, kad tai – helovinas? Kaip vaikus kreipti, kaip suktis?

Apsimesti, kad nesigirdi-nesimato? Nukirsti, kad tokių svietvaikiškų pramanų mūsų namuose tai jau nebus? O gal pamokyti persirengti Liuteriu?! O kodėl gi ne?  Kaip moko vienas liuteronų kunigas – visai gera mintis: gauk dovanų saldainį (tik iš malonės – Sola Gratia, ar ne? ;) ) ir Liuterio būdu skelbk Evangeliją draugams, kaimynams, artimiems savo. Nes už pinigus tai gali nusipirkti helovino kostiumą, o išganymo nenusipirksi – neįpirksi. Jį, jau įgytą, gauni dovanai.

Džiaukimės Dievo vaikų laisve. Beje, ir kostiumo nereiks pirkti, jei ką. Va, kokia simpatiška pinterest kaukytė:

Liuteris kauke

 

Ką čia nuveikus Reformacijos dieną? Gal nuspalvinti Martyno Liuterio antspaudą – tikėjimo santrauką – Liuterio rožę (žr. nuorodą su paaiškinimais)?

Liuterio roze spalvinimui-1

Spausdinti: Liuterio rožė spalvinimui

Arba sudėlioti ją iš Lego, kaip čia?

Liuterio rožė lego

Dar galima ką tai skanaus pasigaminti. Destis kokia malonė kam suteikta – ne man keksiukų glazūravimas Liuterio rožės ornamentais… Tiesa, mačiau palankų sunkumų su daile turintiesiems variantą – prikepi keksiukų, o ant viršaus uždedi iš popieriaus iškirptus atspausdintus spalvotus skrituliukus, ant kurių pavaizduota Liuterio rožė. Na, tiek įstengčiau. 

Pernai buvo Kirminų dieta – anglų k. žodžių žaismas su Vormso seimu: Diet of Worms. Nesudėtinga, skanu ir ant vaizdo įtaigu, čia aprašiau.

Kirminų dieta

Dar, šalia daugybės parodytų įmantrybių, galima lengvai pasigaminti valgomą Liuterio plaktuką, kūjelį. Neprikalė, neprikalė Liuteris tų tezių, aha.   Tik nuo to laiko kažkaip pasisuko daug reikalų. Reiks ragaut!

Liuterio plaktukas

Čia yra aprašymas su visa medžiaga, o čia – vaizdas:

Tai galima ar negalima švęsti heloviną? Kad Reformacija švenčiama pamaldose – tai savaime aišku. Kaip kitaip. O paskui?

Ar kartais tos Visų Šventųjų išvakarės – ne pagoniškos kilmės šventė? Nes jei ne Šventosios Dvasios įkvėpta šventė, tai… kurios?

Tai skaitykim – tik ne belekokius internete randamus postringavimus, o savo – išmanančių liuteronų pateikiamus – šaltinius.

Liuteris filmukas

(Tiesa, štai dar vienas užsiėmimas šiai šventei – juk galima žiūrėti filmuką.)

Taigi, apie spalio 31-ąją.

Sako, tai - trečia pagal pelningumą šventė JAV, po Kalėdų ir Velykų. Viena vertus, ji lyg turi sąsajų su tamsybėmis, kita vertus – grynai komercinis reiškinys, kai tiesiog linksminamasi, ir tiek, rašo kitas liuteronų kunigas. Pats šventės pavadinimas išvertus reiškia „Visų Šventųjų išvakarės“ – toji diena, kaip žinome, atrodė tinkama pačiam Liuteriui paskelbti 95 tezes, kai kitą dieną į titulinę Visų Šventųjų bažnyčią, išstačius relikvijas, prie jų suplūs daug žmonių.

Tezių durys
„Tezių durys“

Dabar – ar tai pagoniškas šaknis turinti šventė? Daug kas tuo tiki („mokslas!“) – bet kad įrodymai, sako, nestiprūs. Labiau feikloras (angl. fakelore). Perskaičiau – mano tikėjimas tikrai tam per silpnas.

Čia tekstas surašytas taip pat liuterono, ir man atrodo patikimai. Pirma, Visų Šventųjų šventė fiksuota nuo ankstyvųjų krikščionybės laikų – net tame regione, kuriame minima neva atitinkama pagoniška šventė, pirmiausia fiksuota būtent krikščioniškoji šventė, o pagoniški dalykai vejasi iš paskos. Antra,  Visų Šventųjų data kito, kol buvo nustayta lapkričio 1 d.: buvo švenčiama ir gegužės 13 d., ir balandžio 20-ąją – kaip tada su tuo lapkričio 1-osios atitikmeniu? Ir t.t. Kam įdomu gilintis – skaitykite.

Krikščionys visada, nuo pat pirmųjų kankinių laikų, jau nuo Šv. Stepono (žr. Apaštalų darbus), gerbė savo šventuosius – ne tik atskirai konkrečius, bet ir skirdami jiems vieną bendrą šventę. Prisiminkime yskupą ir kankinį Polikarpą, apie kurio palaikų surinkimą – „brangesnių už puikiausius brangakmenius ir grynesnių už auksą“ – bei pagerbimą išlikęs įrašas iš 2 a.: štai nuo tada žinome apie Visų Šventųjų šventimą, kai prisimenamas ne tik konkretus šventasis, bet ir visi, nuėję tą kelią, bei ruošiami būsimieji. Ir kažkaip neįtikėtina, kad po kelių šimtmečių Visų Šventųjų dienos šventimas bus pritaikytas prie lapkričio 1-ąją minimos mažai kam žinomos keltiškos šventės už tūkstančių kilometrų – kuri dar ir švenčiama pagal mėnulio kalendorių (pal. su Velykomis, kaip gali skirtis vienų metų data nuo kitų). Kodėl tą būtų daręs 8 a. Romoje gyvenęs sirų kilmės Popiežius Grigalius III? (Beje, po jo iki pat Pranciškaus nebuvo išrinktas ne Europoje gimęs Popiežius).

Grigalius III, m. 741

Dabar kitu kampu – net jei tai ir ne pagoniškos kilmės šventė, ji turi su krikščionybe visiškai nederančių elementų. Ne prietarais, ne burtais, ne išskaptuotais moliūgais ar baisingomis kaukėmis nubaidome piktąjį, o kliaujamės visagalio visur esančio Kristaus pergale prieš nuodėmę, mirtį ir velnią.

Jei būt pasaulis pilns velnių Ir tie mus ryt’ išžioję, Tačiau mes nesibijom tų, Mes veik juos apvalioję.

Tris ketvirčius gyvenimo giedojau šią Liuteronų Bažnyčios himno versiją. Šypteldavau, bandydama klausytis svečio ausimis.   Bet dabar man dar labiau patinka ši versija: Žodelis viens jį tremia. Tas „Žodelis“ – tai pats Viešpats, Atpirkėjas, Dievas. Išeitų, kad jei šventi su Juo, jei pasilieki Jame, ir tai atspindi šventės nusiteikimas bei turinys – viskas gerai. Jei tikrai būtent taip šventi.

Biblinė diena prasideda sulig vakaru.

Kaip Kalėdas pradedame švęsti per Kūčias (išvakares), kaip Prisikėlimą – per Velyknaktį, taip Visus Šventuosius – spalio 31 d., kuri dabar, praėjus jau pusei tūnkstantmečio + 1 m., ženklina tikėjimo atnaujinimo šventę. Tą geriausia ir švęsti, o saldumynai visai dera per šventes – turbūt taip?  

helovino maisiukai

Bandykime kaip tai gražiai gyventi pasaulyje, nors esame ne pasaulio

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą