Dar kartą – 500! :) Kryžiaus teologija

Reformacijos metai jau paminėti, jubiliejus atšvęstas, 500 metų nuo 1517 10 31 su Martyno Liuterio tezėmis suskaičiuota. Bet. Šiandien ir vėl galime švęsti, mat yra 2018 m. balandžio 26-oji. Na, ir?..  

Tai štai – jei prisiminsime 1518 04 26, vėl suskaičiuosime lygiai 500 metų! Šį kartą – su 28 Liuterio teologijos tezėmis (ir 12 filosofijos tezių) bei jų paaiškinimais. Sako, ne mažiau reikšmingomis ir svarbiomis, nei neseniai paskelbtosios žymiosios 95. Jos, regis, nėra išverstos į lietuvių kalbą (?), bet tikrai perskaitysite vokiškai, angliškai arba rusiškai.

Heidelbergo uni
http://www.heidelberg-marketing.de/en/culture/500-years-reformation/martin-luther-in-heidelberg.html nuotr.

Viskas dar šviežia, gyva, įtempta – 1517-aisiais Vitenberge Visų Šventųjų proga Liuterio paskelbtas kvietimas diskusijai taip ir neįvyko, bet štai po pusmečio – jo dvasios vadovo augustinų vyresniojo Johano Štaupico suteikta akademinio disputo galimybė palankioje broliškoje atmosferoje Heidelberge. Liuterio paprašyta išsakyti ir apginti savo poziciją apie nuodėmę, laisvą valią ir malonę.

Liuterio temų apibendrinimas būtų toks: turime tikėti ir pasitikėti Kristumi, o ne savimi. Savimi turime būti nusivylę, jaustis beviltiškai! (Žr. 18 tezę.)

Liuteris vienuolis Portrait_of_Martin_Luther_as_an_Augustinian_Monk
Liuteris – augustinų vienuolis (portretas po mirties). Luko Kranacho vyr. dirbtuvė

Štai tokiame kontekste žinome, kad Heidelberge Liuteris išstojo su šlovės teologijos ir kryžiaus teologijos samprata, atskyrimu bei priešpastatymu.

Šlovės teologija: Stengiamės pasiekti Dievą savo pačių protu ir jėgomis.

Kryžiaus teologija: Dievas nužengia pas mus per savo Sūnų, mūsų Išganytoją.

baznytele kryzius
Vilniaus evngelikų liuteronų bažnyčia (Vokiečių g. 20)

Kai bandome Dievą pažinti ar suprasti atskirai nuo Kristaus, Jis yra paslėptas. Bandydami paaiškinti tai, apie ką Šventasis Raštas nekalba, pasukame šlovės teologijos link – tai yra, stengiamės surasti Dievą be Kristaus. Mes įsivaizduojame, kad Dievas turėtų nužengti kaip pergalingas karalius, įveikti priešus, atsakyti į visus mūsų klausimus ir išspręsti visas mūsų problemas.

Bet Jis atėjo kaip kūdikis, gimęs susižadėjusiai motinai, kuri Jį paguldė ėdžiose; Jis neturėjo namų; Jis buvo kankinamas. Įsikūnijęs Dievas dėl kryžiaus paliko Jam priklausančią garbę. Po to prisikėlė iš numirusių ir įžengė į savo garbę. Atlikdamas visa tai, Jis mus atpirko.

Nukryžiavimas. Altoriaus paveikslas Weimaro Šv. Petro ir Šv. Pauliaus bažnyčioje. Pradėtas Luko Kranacho vyresniojo, užbaigtas jo sūnaus Luko Kranacho jaunesniojo. 1555
Nukryžiavimas. Altoriaus paveikslas Weimaro Šv. Petro ir Šv. Pauliaus bažnyčioje. Pradėtas Luko Kranacho vyresniojo, užbaigtas jo sūnaus Luko Kranacho jaunesniojo. 1555

Ir mes norime tokios šlovės, tikėdamiesi, kad bus atsakyta į visus mūsų klausimus ir išspręstos visos problemos – bet tam mes taip pat turime nešti savo kryžių. Ironiška, tačiau būtent silpnume, kančioje ir varge patiriame, kad Kristus neša ir mūsų kryžių.

Šlovės teologija blogį vadina gėriu, o gėrį – blogiu.
Kryžiaus teologija daiktus vadina tikraisiais vardais (21 tezė).

Liuteris kryzius
„Teisusis gyvens tikėjimu, bet tik tikėjimu į Nukryžiuotąjį“. Prie Vilniaus Liuterio (Vokiečių 20). Romualdas Kvintas, 2017.

Inf. pgl. lutheranreformation.org ir greitai pasirodysiančią knygą „Liuteronybė. Kas tai?“ Ir dar per radiją apie tai kalba 

 

Vilma Sabutienė
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!

Parašykite komentarą