Apie jį žino didžioji dalis pasaulio, tačiau labiausiai myli Liuteronų bažnyčia.
Kokia brangi muzikos paguoda šiame vargingame nuodėmingame pasaulyje! Muzikos, kuri skelbia Dievo meilę mums. Ne veltui nuostabusis Johannas Sebastianas Bachas nuo seno pavadinamas penktuoju evangelistu. Pamaldusis liuteronas gyveno ir kūrė Bažnyčios ritmu. “Jėzau, padėk man” (Jesu Juva, JJ) pradžioje, “Vienam Dievui garbė” (Soli Deo Gloria, SDG) pabaigoje – ne tik bažnytinių, bet ir pasaulietinių kūrinių. Tikintis genijus, savąją Liuterio vertimo Bibliją sužymėjęs gausybe pastabų, turbūt žinojo Reformacijos tėvo ištarmę, kad geras krikščionis ne paišo kryželius ant savo darbų, o tuos darbus atlieka kaip galėdamas geriausiai. Net jei kartais ir nebūtų žinojęs – išpildė su kaupu ir paliko pavyzdį visiems krikščionims, kaip skelbti Evangeliją, kasdien uoliai dirbant pagal savo pašaukimą.
Bachas turėjo labai daug vaikų (20), kurių ne vienas toliau puoselėjo per kartas besitęsiančią šios šeimos tradiciją muzikuoti bažnyčioje. Bacho muzikos palikimas ypač gausus. Liuteronų bažnyčia labai vertina muziką, šalia Dievo Žodžio laikydama ją didžiausia Dievo dovana žmogui. Muzika skirta padėti skelbti per pamaldas skaitomą ir iš sakyklos skelbiamą Žodį. Tai – Liuteronų bažnyčios muzikos esmė.
Bacho, kurio šedevruose muzikinė retorika atspindi liuteronų teologiją, pirmasis ir galutinis pašaukimo tikslas – garbinti Dievą. Jis neatskyrė profesinio ir krikščioniškojo gyvenimo, visose gyvenimo srityse siekė muzikinio meistriškumo, taip garbindamas Dievą, kuriame visi “gyvename, judame ir esame” (Apd 17,28).
Bachas ieškojo turtingo muzikos potencialo, kurį Dievas paslėpė gamtos tvarkoje (Pat 25,2). Jis diegė naujoves įvairiose muzikos srityse. Jis meistriškai naudojo atpažįstamus biblinius skaičius, leisdamas jiem prabilti į mus pasikartojimuose, harmoninėse sekose, fermatose, instrumentų grupėse. Kūryboje perteikta Dievo didybė ir išmintis – sielos atgaiva. “Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai” (Rom 8,19).
O mes? Ar darbavimasis Tėvo sode mums teikia to džiaugsmo ir karšto užsidegimo, kuris ir kitus patrauktų norėti to, ką esame gavę mes? Ar mūsų pastangos įkvepia ir kitus ilgėtis tos gaivinančios vilties, į kurią kreipia Bachas? Vilties, kurią gali suteikti tik didžiausias jo Įkvėpėjas – Viešpats?
Johannas Sebastianas Bachas, nors visapusiškai puikus, nebuvo tobulas žmogus. Jis buvo Dievo malone išgelbėtas nusidėjėlis. O jo meistriškumas neatsiejamas nuo santykio su Triasmeniu Dievu. Jei tikime tuo pačiu, kuo ir Bachas, suprasime jį ir jo muziką, skirtą Tam, iš kurio ji gimsta. Dalykai, kurie vaikui gali pasirodyti paprasti ir artimi, o išminčiui – sunkiai suvokiami.
Pgl. cph.org, ca.thegospelcoalition.org, lutheranreformation.org, gottesdienst.org
Viršelio iliustracija: Bridgeman Images
Paskelbta 2025 03 21.
