Šv. Marija Magdalietė vadinama apaštalų apaštale. Regimi Marijai Magdalietei priskiriami atributai – brangūs kvepalai ir aliejai, nuostabūs plaukai – persipina su gyvybės kupinais - atgaila, meile, Evangelijos skelbimu.
Keli sakiniai apie Mariją Magdalietę yra čia.
Pasakojimas apie pirmąjį Velykų margutį – čia.
„Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalena atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. 2 Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur Jį padėjo.“
10 Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.
11 O Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų 12 ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius: vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno. 13 Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo.“ 14 Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. 15 O Jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Viešpatie, jei Jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš Jį pasiimsiu.“ 16 Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia „Mokytojau“.) 17 Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą.’“ 18 Marija Magdalena nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs.“ (Jn 20,1-2.10-18)
Gaidos: Šv. Marija Magdalietė. Ps 63,2-6.8-9
P.: Ilgis Tavęs mano siela, Viešpatie, mano Dieve!
O Dieve, tik Tu – mano Dievas,
nuoširdžiai Tavęs ieškau.
Ilgis Tavęs mano siela, trokšta Tavęs ir mano kūnas,
kaip ištroškus dykynė, be vandenio žemė. – P.
Šventykloj apie Tave aš svajoju:
malonu man matyti Tavo galią, Tavo didybę.
Už gyvastį Tavo malonė brangesnė –
šlovins Tave mano lūpos. – P.
Girsiu Tave, kol gyvensiu,
savo rankas į Tave tiesiu.
Pertekusi džiugesio bus mano siela,
mano lūpos žavėsis, teikdamos šlovę. – P.
Tu mano rėmėjas,
aš krykštauju sparnų Tavo pavėsy.
Glaudžias prie Tavęs mano siela,
Tavo dešinė mane laiko. – P. x2
2018 m. užrašai
Ne toks jau retas vardas tarp vyresnės kartos Lietuvos liuteronių – Lena, Lėnė. Augdama stebėdavaus, kokia čia tradicija (taip pat ir Vokietijoje). Paskui pamaniau, kad tai, matyt, tikrai Magdalenos („Magdalėnės“) trumpinys – juk tai irgi variantas (ne tik Magda, Magdė; kaip ir Betė – turbūt nuo „Elizabetės“, o ne tik Elzė; dar, pvz., Grėtė – nuo „Margarėtės“)? Gal klystu.
PAPILDYTA. Išvados po diskusijos facebooke:
Jau gana pasidomėjau, man pakanka, ką perskaičiau ir kokių įdomių dalykų sužinojau Ačiū, Kestutis, kad paskatinai prisėst prie to. Kiek matau, Lena drąsiai gali būti kildinama tiek iš Helenos (Elenos), tiek iš Magdalenos (kaip ir kitų, rečiau minimų, vardų, kad ir Alinos). Štai koks sąrašas, gal kam patiks dukrytei išrinkti Ir labai gali būti, kad liuteronai, reformatai (Dalija?) Lenas laikė/o Elenomis (aš apie tuos variantus, kai pase įrašyta Lena, Lėnė). Ir istorijoje, ir literatūroje, matau, dažnai Lena, Lene, Leni, Lenchen („Lėnike“?) laikoma Helena. Taip. Bet. Būna dar toks dalykas kaip pajautimas – arba pasąmonė kažką atsimena. Tai va. Liuterio dukrelė Magdalena, kuri mirė 13 metukų, šeimoje meiliai vadinta Lenchen („She was a much loved child and she was nicknamed Lenchen inside her family.“ – Wikipedia) Ir dar – labanakt, vaikučiai Žiūrėkit, filmukas Lenchen Luther, net nežinojau Ačiū visiems, kas sekate ir per tą laiką „sulaikinote“ atsivertę kasdienybę! Tai liepos 22 d. kartu su Lenomis-Magdalenomis pagal mūsų Bažnyčios kalendorių švęsime Mariją Magdalietę, o rugsėjo 14 d. – su Lenomis-Elenomis – Šventojo Kryžiaus dieną!
Trumpas įvadas apie liuteronų pamaldose giedamas psalmes yra čia.
Gražios kvepiančios šventės!
Paskelbta 2021 07 22. Atnaujinta 2023 07 22.
Viršelio iliustracija: Marijos Magdalietės atsivertimas. Paolo Veronese, c. 1548