In dulci jubilo
Tekstą rasite žemiau, po vaizdo įrašu.
Advento kalendorius｜Atplaukia laivas pilnas 2023 su giesmėmis yra čia: ADVENTO KALENDORIUS
Giesmių knyga „Yra Mergelė man brangi“ Nr. 6
T.: Heinrich Seuse, O.P., c. 1328
V.: „Pagerintos Giesmjų Knygos“ Nr. 30,1-4. Königsberg, 1905
Red.: Vilma Sabutienė, 2019
M.: Codex 1305, c. 1400
Ar.: Michael Praetorius, 1607
Natos yra ČIA.
Gieda ansamblis „Adoremus“, vargonais groja vadovė Renata Kreimerė; 2020 12 24.
Visų karantino Kūčių vakaro pamaldų Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje įrašas yra ČIA.
1. Linksmybėje saldžioj
Giedokime tyloj:
Mūsų sielų Džiaugsmas
Štai guli ėdžiose,
Jis spindi tartum saulė
Marijos glėbyje,
Dievas ir Žmogus,
Dievas ir Žmogus!
2. O Jėzau, Kūdiki,
Tavęs ilgiuosi tik –
Širdį nuraminki,
Vaikeli dieviškas,
O Viešpatie šlovingas,
Pasigailėk manęs,
Trauki prie savęs,
Trauki prie savęs,
3. O, Tėvo meilė mums –
Jo viengimis Sūnus!..
Buvome jau mirę
Nusikaltimais čia,
Bet pelnė Jis per kryžių
Mums džiaugsmą dangišką –
Trokštu ten gyvent,
Trokštu ten gyvent!
4. Kur džiaugsiuos amžinai?
Pas Viešpatį tiktai!
Angelai štai gieda
Jam naują giesmę ten,
Varpeliai aukso aidi
Karaliaus rūmuose –
Trokštu ten gyvent,
Trokštu ten gyvent!
Iš giesmių knygos YRA MERGELĖ MAN BRANGI (2021)
Knygą įsigyti galima Vilniaus liuteronų bažnyčioje (raštinės kontaktai). Arba kreiptis į Vilmą Sabutienę.
Nr. 6. Linksmybėje saldžioj
In dulci jubilo
(Nr. 5 – „In dulci jubilo“, makaronikas)
Kalėdos
T.: Heinrich Seuse, O.P., c. 1328
V.: „Pagerintos Giesmjų Knygos“ Nr. 30,1–4. Königsberg, 1905
Red.: © Vilma Sabutienė, 2019
M.: Codex 1305, c. 1400
Du giesmės variantai, atsiradę suredagavus pirmų keturių (iš šešių) posmelių tekstą iš Pagerintų giesmių knygų („siaurikių“, 1905 m.).
Nr. 6 „Linksmybėje saldžioj“ giedama vien lietuvių kalba, kaip ir gotiškajame giesmyne.
Nr. 5 „In dulci jubilo“ – makaronikas (kai giedama gimtąja kalba pakaitomis su lotyniškomis frazėmis – taip, kaip originale).
Kaip tarti – „dulCi“ ar „dulČi“? Liuteronai linkę rinktis klasikinę lotynų kalbą, ne itališką skambesį, tad gali būti, kad mieliau tars „c“. Tačiau ši giesmė sukurta iki Reformacijos („katalikiška“), tad dar nežinia, kaip teisingiau, tiksliau. Gal ir nuo aranžavusio, harmonizavusio kompozitoriaus konfesijos bei tradicijos priklausytų, ir nuo konteksto, kuriame atliekama. Sakyčiau, dera ir taip, ir taip.
Kai giesmę atlieka ansamblis / choras, renkasi makaroniką, kai gieda parapija, linkstame prie lietuviško teksto.
