Kas mėnesį į Liuteronų žinias įdedu kalendorių – su bažnytinėmis šventėmis, minėjimais, Šventojo Rašto skaitiniais. Ir liepai, kaip įprastai, ieškojau iliustracijos. Kurios šventės nuotaika galėtų nuspalvinti šį mėnesį?
Marijos apsilankymas. James Tissot, tarp 1886 ir 1894
Pirmiausia – Marijos apsilankymas, kurį mūsų bažnyčia Lietuvoje (kaip ir Vokietijoje) švenčia liepos 2 d. Skaityti Evangeliją.
Marijos ir Elzbietos susitikimas – bei Kūdikio su kūdikiu pranašu (neberandu, iš kur)
Taigi, liepos 2-oji. Visaip beieškodama tik žvilgt – ogi tai Liuterio garsioji audros, žaibų ir įžado tapti vienuoliu diena! 1505 m. liepos 2 d.
Kadras iš animacinio filmo „Liuteris“. Vengrija, 2017
Šventoji Ona (Anna), padėk man! Aš tapsiu vienuoliu! – Mergelės Marijos motinos tądien šaukęsis 21 m. teisės studentas po poros savaičių, 1505 m. liepos 17 d., pasibeldė į Erfurto Šv. Augustino vienuolyno duris.
Martynas Liuteris gimė paprastoje vidurinės klasės vokiečių šeimoje. Jo tėvas buvo sėkmingas ir praktiškas verslininkas, kuris norėjo, kad sūnus įgytų gerą išsilavinimą bei darbą. M. Liuteris tėvo valia įstojo į Erfurto universiteto teisės fakultetą ir 1505 m. gavo magistro laipsnį, bet buvo nepatenkintas savo gyvenimu. Kartą po viešnagės namuose grįždamas į universitetą, jis pakliuvo į smarkią audrą. Šalia jo trenkė žaibas. Išsigandęs mirties ir Dievo teismo, M. Liuteris ėmė šauktis: „Šventoji Ona, padėk man! Aš tapsiu vienuoliu!“ (Gerai, šis pasakojimas gal ir nėra nenuginčijamai įrodomas, bet jis įtrauktas į daugumą svarbiausių M. Liuterio biografijų). Įvykiams taip pasisukus, M. Liuteris 1505 m. įstojo į Erfurto augustinų vienuolyną.
Iš knygos „Liuteronybė. Kas tai?“
Kadras iš animacinio filmo „Liuteris“. Vengrija, 2017
Šios žemės piligrimystę būtinai primins Šv. Jokūbas vyresnysis, apaštalas (liepos 25 d.), bet štai dar Šv. Marija Magdalietė (liepos 22 d.) – apaštalų apaštalė(apaštalė apštalams). Daugybė gražiausių jos atvaizdų. Pvz., kaip šiame altoriaus fragmente:
Marija Magdalietė. Carlo Crivelli, c. 1480-1487.
Mano pamilta – čia.
Marija Magdalietė. Noli me tangere („Nelaikyk manęs“; Jn 20,17). Giotto, c.1304 – c.1306
Bet. Nuo šiol bus ir ši. Taip. Atgailaujanti Marija Magdalietė.
Donatelas (1386–1466)
188 cm medinė skulptūra. Nuo atgailos pasninkų taip išryškėjusi kiekviena kūno dalis, kad galima žiūrėti kaip į tobulą anatomijos modelį, kurį dengia (tik) jos pačios plaukai; kita vertus, regis, visa esybė – tai gryna tikinti dvasia. Neregėto nuostabumo.
Ir – ši perspektyva. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda.(Jn 10,3)
„Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’.“ (Jn 20,17)
Kiekvieną dieną tu pamatai, išgirsti arba perskaitai ką nors nauja. Bet jeigu nori temos, prašau – parašyk man apie Liuteronų bažnyčią. (Chesterfield. Laiškai sūnui). Ačiū, kad domitės!
