Spalio 23 d. švenčiamas Jokūbas, Jeruzalės vykupas ir kankinys, dar vadinamas Viešpaties broliu (gr. Ἀδελφόθεος – Adelphotheos), kaip rašo apaštalas Paulius (Gal 1,19). Jokūbo laiškas parašytas būtent šio šventojo, o pats save jis vadina Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnu (Jok 1,1).
Nors šiais laikais linkstama laikyti Jokūbą Mergelės Marijos ir Juozapo sūnumi, tai nesiderina nei su Bažnyčios istorija ir tradicija, nei su daugumos krikščionių laikysena. Jokūbas laikomas sūnumi Marijos, kuri buvo arba Juozapo sesuo, arba jo brolio žmona. Ji minima tą Didįjį Penktadienį Evangelijoje pagal Matą kaip Jokūbo ir Juozapo motina Marija (Mt 27,56). Ji buvo tarp moterų, atlydėjusių Jėzų iki kryžiaus ir žiūrėjusių iš tolo. Baisiai keista šiame kontekste būtų taip apibūdinti Mergelę Mariją, Viešpaties Motiną – palyginkime, kaip apie ją kalbama Evangelijoje pagal Joną.
Lituginiame kalendoriuje yra dar dvi šventės su Šv. Jokūbo vardu, tai – kiti šventieji. SKAITYTI DAUGIAU
