Kankinių paliudyta stiprybė Kristuje
Sakoma, kad liturginė spalva per Reformacijos šventę yra raudona ne tik dėl Šventosios Dvasios veikimo Bažnyčioje išpažinimo, bet ir pralietam Evangelijos išpažinėjų kraujui prisiminti.
1523 m. liepos 1 d. Briuselyje ant laužo sudeginti pirmieji liuteronų kankiniai – eretikais paskelbti du i liuteronybę priėmę augustinų vienuoliai iš Antverpeno – Jan (Johannes) van Esschen ir Hendrik Vos (Voes), nesutikę eiti prieš savo sąžinę ir neišsižadėję Evangelijos. Pasak liudijimų, nukankinami liepsnose jie giedojo šlovės giesmę „Te Deum“ (žr. straipsnio pabaigoje).
Keturiasdešimtmetį Liuterį stipriai palietė kankinių mirtis ir laikysena jos akivaizdoje, tad tą pačią 1523 m. vasarą jis sudėjo dešimties posmelių giesmę–pasakojimą apie šiuos du krikščionis „Eyn newes Lied wir heben an“ – „Pradedame giedoti naują giesmę“.
Giesmė buvo išspausdinta antrajame liuteroniškame giesmyne (kuris buvo pirmasis su oficialia pratarme) „Erfurter Enchiridion“ 1524 m., tačiau laikyta ne bažnytine giesme, giedotina per pamaldas, bet pasakojimo jaunimui bei vaikams būdu, misijos ir evangelizacijos priemone. Tuo tikslu – ir paties Martyno Liuterio sukomponuota pagavi melodija, kurios motyvai gal kažkiek susišaukia ir su vėliau sukurta giesme pagal 46 psalmę „Tvirčiausia apsaugos pilis” (M. Liuteris, 1527–1529), tapusia Bažnyčios himnu.
Būtent jauniems žmonėms ir „jaunam jaunimui“ – vaikams – buvo sukurta nemaža dalis mūsų Bažnyčios giesmyne esančių senųjų giesmių, visų parapijiečių giedamų iki šiol; verta tai turėti mintyje, gilinatis į liuteroniškų, ypač Liuterio, giesmių tekstus ir atkreipiant dėmesį į melodijas. Reformacijos tėvo amžininkai priešininkai murmėjo, kad šio pasekėjus tiesiog pagaunančios jo giesmės.
Iki mūsų laikų iš ano meto atėjo iki šiol giedama turbūt ankstyviausia mums žinoma Martyno Liuterio giesmė iš paties pirmojo liuteroniško giesmyno „Achtliederbuch“ (1524) – „Krikščionys, džiaukimės didžiai“ („Krikščioniškos giesmės“ Nr. 365). Liuteris sukūrė ir tekstą, ir melodiją tais pačiais įsimintinais 1523 metais, kai tikintieji buvo persekiojami dėl Reformacijos mokymo laikymosi. Tai kame tuomet krikščionio džiaugsmas, kur Liuterio viltis ir stiprybė? Kristuje!
Jis tarė: „Seki tik mane,
Save Aš paaukosiu
Kaip šventą auką už tave
Ir dėl tavęs kovosiu!
Tu mano vėl“, – kalbėjo Jis, –
„Kur aš, ir tu ten būsi vis,
Mes mirtį nugalėsim.“
Ir mūsų laikais kiekviena diena – vis nauja proga su džiaugsminga ištverme atsiminti Kristaus per kryžių laimėtą pergalę, o muzika, kaip ir visi geri menai, pasak Martyno Liuterio, turi tarnauti Tam, kuris juos sukūrė ir davė.
Te Deum
Lot. Te Deum laudamus – Tave, Dieve, garbinam
Šv. Ambraziejaus (4 a.) giesmė „Te Deum“ giedama antifoniškai rytmetinėse pamaldose vietoje „Zacharijo giesmės“ („Benedictus“). Ja tikintieji šlovina Dievą, prašo Jo malonės bei gailestingumo, meldžia palaimos jų darbams bei gyvenimui. Pirmasis į lietuvių kalbą šią giesmę išvertė Martynas Mažvydas 1549 m.
Tave, Dieve, garbinam,*
Tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą*
Pagarbina visa žemė.
Tau visi angelai,*
Tau dangūs ir visos galybės,
Tau cherubinai ir serafimai*
Nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas*
Viešpats, galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė*
Tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų*
Choras garbingas,
Tave pranašų*
Skaičius gausingas,
Tave spindinčios*
Kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį*
Šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą*
Begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą*
Vienatinį Tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją,*
Ramybės Davėją.
Garbės Karalius*
Tu, Kristau.
Tu Tėvo*
Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti,*
Gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs,*
Tikintiesiems dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje,*
Tėvo garbėje.
Tikime, kad Tu*
Mūsų teisti ateisi.
Todėl Tave meldžiam padėti savo žmonėms,*
Kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakviesk mus*
Į amžinąją garbę su šventaisiais.
Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones*
Ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyki juos,*
Ir išaukštinki juos amžinybėj.
Kiekvieną dieną*
Mes garbinam Tave.
Ir šlovinam Tavo vardą per amžius*
Ir per amžių amžius.
O Viešpatie, mus šiandieną*
Be nuodėmės išlaikyki.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie,*
Pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas,*
Nes Tu vienas esi mūsų viltis.
Tavim mes pasitikim, Viešpatie:*
Nenusivilsim per amžius.
Amen.
(Giesmyne „Krikščioniškos giesmės“ (2007) giesmė „Tave, Dieve, garbinam“ yra 819 psl.)
Tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs. Fil 1,6
Parengė Vilma Sabutienė
Išspausdinta žurnale LIETUVOS LIUTERONŲ KELIAS 2022
